JAV rinkimų žemėlapis: laikas respublikonų pusėje?

 | Williamas Huangas

Jau kelis dešimtmečius viena iš mėgstamiausių JAV politikos apžvalgininkų temų yra neišvengiamas demokratų partijos stiprėjimas dėl imigracijos dėka augančios rinkėjų įvairovės. Dėl šios tendencijos, manoma, kad baltųjų protestantų dauguma JAV skaičiuoja paskutinius metus ir jai netrukus teks mažumos statusas.

Daugybė tyrimų patvirtina šią nuomonę – juk nekyla abejonių, kad demokratai yra nenugalimi Kalifornijoje pirmiausiai todėl, kad ši valstija iš Ronaldo Reagano Kalifornijos pavirto ispanakalbę daugumą turinčia valstija. Demokratai netgi rodo į apklausas Teksase ir Arizonoje, vildamiesi, kad demografinės permainos pavers šias raudonas valstijas (raudona – JAV respublikonų partijos spalva, vert. past.) violetinėmis, o paskui ir mėlynomis (mėlyna – JAV demokratų partijos spalva, vert. past.)

Bet, kaip netrukus jums pademonstruosiu, tai yra tik dalis paveikslo. Tiesą sakant, demokratai ne kartą naiviai manė, kad kylantis mažumų milžinas atneš naudos jiems ir tik jiems. […]

Bet lotynų-amerikiečių populiacijos augimas nėra vienintelė demografinė transformacija Amerikoje. Pasirodo, respublikonai taip pat sulauks rinkiminių „vitaminų“ iš grupių, apie kurias galbūt niekada nebuvote girdėję: ispanakalbių protestantų (ypač evangelikų), žydų haredžių, amišų ir jų ultrakonservatyvių brolių anabaptistų. Šių grupių demografinė ateitis gali užkirsti kelią garantuotai demokratų hegemonijai. Galbūt jau greitai pamatysime krikščioniškos baltosios Amerikos saulėlydį, tačiau raudonoji konservatyvioji Amerika gali taip niekada ir neišnykti ar net demografiškai sustiprėti.

Ispanakalbiai protestantai

2020 m. rugpjūčio mėn. nepartinis Viešosios religijos tyrimų institutas (PRRI) paskelbė ataskaitą, kuri sukrėtė „Twitterį“. Jos pavadinimas: „Ar D. Trumpas prisijaukino ispanakalbius amerikiečius?“. Pasak ataskaitos, dabartinis JAV prezidentas, iš tikrųjų įgyja lotynų-amerikiečių palankumą. Tokia išvada nustebino net pačius tyrimo autorius, turint omeny pandemiją, Black Lives Matter judėjimą ir taip vadinamus „D. Trumpo rasistinius skandalus“, kuriuos žiniasklaida mėgsta akcentuoti dvidešimt keturias valandas per parą.

Ataskaitoje rašoma, kad D. Trumpą 2020 m. rugpjūčio mėn. palankiai vertina 36 procentų visų ispanakalbių amerikiečių (2019 m. šis skaičius buvo 28 proc. ir daugmaž atitiko jo 2016 m. gautų lotynų-amerikiečių balsų dalį). Vis dėlto labiausiai stebina tai, kad D. Trumpą palaiko beveik dauguma vienos dažnai užmirštamos, bet vis įtakingesnės ispanakalbių grupės narių.  Tai ispanakalbiai protestantai, kurių net 50 proc., pasak apklausos, teigiamai vertina dabartinį prezidentą. […]

Bet – girdžiu jus klausiant – kodėl tai turėtų būti svarbu? Argi dauguma lotynų-amerikiečių nėra katalikai? Ir ką reiškia 41 proc. ar 51 proc. palankumas D. Trumpui tarp ispanakalbių evangelikų, palyginus su 82 proc. palaikymu, kurį jis gauna iš baltųjų evangelikų? Štai čia viskas pasidaro tikrai įdomu, tad užsisekite saugos diržus.

Pasirodo, dauguma ispanaklabių amerikiečių nėra katalikai. Remiantis agentūros „Pew Research“ duomenimis, dar 2010 m. 67 proc. suaugusių ispanakalbių JAV laikė save katalikais, tačiau nuo to laiko įvyko kvapą gniaužianti demografinė transformacija. Iki 2014 m. šis skaičius sumažėjo iki 55 proc., o 2019 m. save katalikais laikė tik 47 proc. visų JAV ispanaklabių. Tuo tarpu protestantų ispanakalbių skaičius išaugo nuo 19 proc. 2014 m. iki 24 proc. 2019 m. […]

Tad, ką reiškia ketvirtadalis visų JAV ispanakalbių? Apie 4 – 5 proc. visų amerikiečių. Taipogi, skirtingai nuo senstančių baltųjų evangelikų, tai jauna ir vis auganti demografinė grupė. Kas trečias lotynų-amerikietis protestantas yra jaunesnis nei 30 metų, o jų medianinis amžius – 37 metai. Baltųjų evangelikų medianinis amžius, tuo tarpu, yra 55 metai.

Protestantai lotynų-amerikiečiai taip pat gyvena politiškai svarbiose valstijose. Jie sudaro 6 proc. Floridos gyventojų, 8 proc. Teksaso gyventojų ir 5 proc. Arizonos gyventojų. Šių valstijų svarba rinkimuose yra akivaizdi. Demokratai jau daug metų svajoja laimėti Teksasą ir Arizoną; Joe Bidenas, pasak kai kurių apklausų, jose pirmauja ir deda didžiules viltis į augantį ispanakalbių gyventojų skaičių abiejose valstijose.

Bet atsižvelgiant į tai, kad ispanakalbiai sparčiai pereina į evangelinį protestantizmą, šioms demokratų viltims nebūtinai lemta išsipildyti. […]

Žydai haredžiai

Greičiausiai ultraortodoksai žydai nėra pirmoji grupė ateinanti į galvą svarstant būsimus svarbius respublikonų elektorato blokus. Juk septyni iš dešimties JAV žydų balsuoja už demokratus. Ortodoksai bei ultraortodoksai šiuo metu sudaro tik apie 10 proc. visų JAV žydų tautybės gyventojų. Bet svarbiausia yra ateitis ir, daugeliu aspektų, ateitis jau prasidėjo.

Haredžiai žydai jau tapo raktiniais Izraelio politikos žaidėjais. Siutindamas sekuliarius izraeliečius, augantis haredžių elektoratas įgijo nemenką rinkiminę ir politinę galią; ir balsuoja griežtai pagal rabino nurodymus. Dėl to Netanyahu ir Izraelio politika vėl ir vėl yra priversta sukti į dešinę. Štai kodėl pasauliečiai žydai Izraelyje jaučia didžiulį pasipiktinimą Haredim atžvilgiu. Būdami sparčiausiai augančia demografine grupe, Izraelyje haredžiai turės tolydžio vis daugiau politinės įtakos. Vieną dieną tai gali tapti realybe ir kai kuriose JAV dalyse.

2013 m. „Pew Research“ apskaičiavo, kad 10 proc. Amerikos žydų yra ortodoksai, (3 proc. – modernieji ortodoksai, o 7 proc. – ultraortodoksai (haredžiai). Žvilgsnis į JAV žydų jaunimą, kita vertus, rodo pritrenkiančias tendencijas. 2013 m. 60 proc. žydų naujagimių Niujorke gimė ortodoksams. („Pew“ apskaičiavo, kad visų ortodoksų vaisingumas yra 4,1 vaiko moteriai, o haredžių gimstamumas, remiantis Izraelio statistika, galėtų būti maždaug 7,1 vaiko moteriai.)

Tokiu tempu iki šimtmečio vidurio ortodoksų žydų padaugės nuo dabartinio milijono iki 3,5 milijono. Jie sudarys daugumą žydų Amerikoje, kurių, prognozuojama, 2093 m. bus 7,2 mln – vien dėl ortodoksų skaičiaus didėjimo (kitų žydų populiacijos sparčiai nyksta).

Ką iš viso to išlošia respublikonai? Pirmiausiai, kaip ir Izraelyje, haredžiai balsuoja ir balsuoja uoliai. Jie taip pat balsuoja skirtingai nei kiti paprastai liberalūs Amerikos žydai. 2013 m. 57 proc. ortodoksų žydų pirmenybę teikė respublikonų partijai.

Tačiau tai buvo prieš demokratams išrenkant Ilhaną Omar ir Rashida Tlaib (abi politikės kaltinamos antisemitiniais pareiškimais) ir gerokai anksčiau nei Donaldas Trumpas perkėlė JAV ambasadą Izraelyje į Jeruzalę. Dabar apie 68 procentus haredžių teigiamai vertina ir ketina balsuoti už D. Trumpą, visiškai priešingai nei 70 procentų visų žydų, balsuosiančių už demokratų kandidatą. […]

Bet tai nesvarbu – galite sakyti – nes haredžiai gyvena Niujorke, kuris visada rinks tik demokratus, tiesa? Nevisai. Haredžiai jau kuris laikas kuriasi už Bruklino ribų. Jie sparčiai kraustosi į gyvenvietes likusioje Niujorko valstijoje, visame Naujajame Džersyje ir net Klivlendo priemiesčiuose Ohajo valstijoje. […]

Balsuodami išvien, haredžių miestai ir gyvenvietės taps reikšmingi Kongreso ir vietos rinkimuose, padėdami respublikonams tiek giliai mėlynose, tiek ir violetinėse valstijose. Turint omeny, kad šių miestelių gyventojų skaičius kasmet auga bent po 5 proc., tolesnė demografinė slinktis įvyks labai greitai. […]

Skaityti visą tekstą (anglų k.)

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close