Kurie naujienų portalai dažniausiai pažeidžia etiką?

Pagal BNS Spaudos centro informaciją

Visuomenės informavimo etikos komisijos duomenimis 2018 m. šalies gyventojai itin akylai stebėjo naujienų portalų, spaudos leidinių ir kitų komunikacijos kanalų veiklą. Pernai VIEK pasiekė rekordinis – 168 piliečių ir institucijų skundų skaičius.  Dar keturis tyrimus iniciavo pati VIEK.  Viso skaitytojai ir žiūrovai įžvelgė 258 galimus pažeidimus; 98 (arba 37,9 proc.) iš jų Komisija pripažino Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimais.

Daugiausia buvo skundžiamasi dėl neetiškos žurnalistų veiklos renkant ir skleidžiant informaciją ir dėl netinkamo interesų derinimo (30 atvejų). Didžiausią susirūpinimą visuomenei kėlė nacionalinių interneto portalų veikla: portalas delfi.lt sulaukė 20 skundų, lrytas.lt – 18, alfa.lt  – 12, 15min.lt  – 9, tv.lrytas.lt  – 8. Kritiško dėmesio sulaukė ir regioninė žiniasklaida. Vien dėl laikraščio „Alio, Raseiniai“ veiklos buvo skųstasi aštuonis kartus.

Didžiąją dalį skundų komisijai teikė gyventojai, tačiau augo nevyriausybinių organizacijų, asociacijų skundų dalis Daugiau skundų teikė politikai, savivaldybių administracijos, teisėsaugos, sveikatos priežiūros įstaigos ir kt. Gausėjo atvejų, kai viešų asmenų interesus ginti ėmėsi jiems pavaldūs asmenys.

Viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų. Politikai, pavyzdžiui turėtų būti pakantesni kritikai nei dauguma kitų piliečių. Pasak komisijos, gausėjantis viešųjų asmenų skundų skaičius liudija tolerancijos kritikai stoką ir siekį „keršyti“ visuomenės informavimo priemonėms įtraukiant jas į skundų nagrinėjimo maratoną.

Kai kuriais atvejais įtampa tarp savivaldybių ir regioninių redakcijų įgavo atviros konfrontacijos požymių. Pavyzdžiui, komisija kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę, ragindama susilaikyti nuo perdėtos žurnalistų kritikos, kad tai neperaugtų į žurnalistų persekiojimą.

Dažniausiai komisija konstatavo naujienų portalus nepaisius Visuomenės informavimo etikos įpareigojimo kritikuojamam asmeniui suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Tokie atvejai sudarė beveik 30 proc. visų pažeidimų. Daugiausia visuomenės informavimo etikos pažeidimų nustatyta interneto žiniasklaidoje (23 sprendimai) ir spaudoje (22 sprendimai). Komisija 2018 m. griežčiausią savo kompetencijos ribose sankciją pritaikė leidiniui „Laisvas laikraštis“ – priskyrė jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Šaltinis: VIEK

Daugėjant skundų, o kartu ir sprendimų dėl etikos pažeidimų, daugiau komisijos sprendimų skundžiama teismams. 2018 m. Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskųsti 24 komisijos sprendimai iš 63 priimtų. Didžiąją dalį jų teismas išsprendė komisijos naudai. Komisijos sprendimai iš esmės yra moralinio pobūdžio sankcija, grindžiama „gėdos galia“, todėl jų apskundimas reiškia ir tai, jog žiniasklaida pripažįsta moralinio pobūdžio sankcijas kaip reikšmingas.