Kuomet nereikia vaiko vyti nuo kompiuterio?

BNS Spaudos centro informacija

Įnikę į išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius – taip jaunąją kartą apibūdina ne vienas vyresnės kartos atstovas. Visuomenėje vis dar pasigirsta kalbų, kad kompiuteriniai žaidimai ir laiko leidimas technologijų apsuptyje neatneša reikšmingos naudos. Visgi, mūsų dienomis daugėja ir tų, kurie teigia priešingai – išmanieji įrenginiai gali atnešti didelę naudą, ypač tiems, kurie jas pritaiko saviugdai. Tuo įsitikinęs informacinių technologijų entuziastas, programos „Samsung mokykla ateičiai“ partneris Lukas Kaminskis, kuris dar būdamas mokyklos suole sukūrė išmaniąją programėlę, o dabar užsiima neformaliu vaikų ugdymu IT srityje bei studijuoja programavimą ir pedagogiką Vilniaus Universitete.

Egzistuoja mitas, kad informacinių technologijų žinios reikalingos tik tiems, kurie norėtų ateityje užsiimti programavimu. Tačiau Lukas Kaminskis teigia, kad informacinės technologijos reikalingos visiems norintiems giliau suprasti pasaulį ir mus supančius reiškinius.

„Informacinės technologijos – platus terminas, kuris mokykloje dažnai siejamas su programavimu arba dokumentų redagavimu. Svarbu, kad pristatant IT dalyką būtų pateikiama kuo daugiau konkrečių, gyvenime sutinkamų pavyzdžių, kurie aktualizuotų IT svarbą kasdieniame gyvenime. Čia labai tiktų Antikos filosofo Periklio mintis, kad jei tu nesidomi politika, nereiškia, kad ji nesidomi tavimi. 21 amžiuje tiktų nauja tokio posakio versija – jei tu nesidomi IT, tai nereiškia, kad IT nesidomi tavimi. Tokiai minčiai pagrįsti būtų galima išnagrinėti kasdien naudojamų aplikacijų veikimo principus: kodėl Google taip gerai žino, ko aš noriu? Kodėl Spotify žino, kokio tipo muzika man patinka? Tai tik keli IT aktualizacijos pavyzdžiai“, – pasakoja Lukas Kaminskis.

L. Kaminskis jau mokyklos laikais stipriai domėjosi inovacijomis ir net sukūrė savo pirmąją mobiliąją programėlę. Pasak specialisto, jį stipriai motyvavo bendraminčiai draugai ir noras išsiskirti iš kitų vaikų.

„Subūrus panašių tikslų siekiančių žmonių ratą ir dirbant kartu, gimė mano pirmosios programėlės. Matau, kad tai veikia ir mano dabartinėje veikloje – „Turing School“ neformaliojo IT švietimo mokykloje. Čia surenkame motyvuotus bendraamžius, kurie susidraugauja tarpusavyje ir, vedami mokytojo, sukuria įdomiausius projektus“, – teigia neformaliojo ugdymo specialistas.

Kompiuteriniai žaidimai gali būti naudingi

Akivaizdu, kad moksleiviai mėgsta kompiuterinius ir mobiliųjų įrenginių žaidimus, bet šie nebūtinai yra tik „laiko prastūmimo“ būdas. Daugelis programėlių ir žaidimų gali būti ne tik smagios, bet ir naudingos – kažko mokyti ir lavinti tam tikrus įgūdžius, tad tėvams patariama neskubėti vaikams drausti jomis naudotis.

„Svarbu kritiškai pažiūrėti į situaciją. Tėvų atsakomybė – identifikuoti grėsmes, o ne iš karto drausti. Apie kompiuterinių žaidimų naudą/žalą tėvams informacijos patarčiau ieškoti internete. Yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad kai kurie kompiuteriniai žaidimai, tokie kaip „Minecraft“ ar „Angry Birds“, lavina logiką, orientacinius įgūdžius, planavimo įgūdžius, gebėjimą atlikti keletą užduočių vienu metu, padeda greičiau priimti sprendimus.

Vieną iš tokių tyrimų atliko Kanados Monrealio universiteto mokslininkai. Jie pastebėjo, kad žaidžiant 3D platformų tipo žaidimus, tokius kaip „League of Legends“, skatinamas smegenų dalies hipokampo, atsakingos už orientavimąsi ir ilgalaikę atmintį, augimas. Taip pat žaidžiant profesionaliai galima iš to ir uždirbti – šiuo metu lietuvių jaunuoliai yra uždirbę virš 0.5 milijono JAV dolerių vien sudėjus turnyruose laimėtų piniginių premijų skaičių. Dauguma jų taip pat gauna ir mėnesinius atlyginimus, kurie prilygsta profesionalių krepšininkų atlyginimams. Taigi, naudos žaidimai tikrai gali atnešti“, – pasakoja Lukas Kaminskis.

Technologijų praraja tarp mokytojų ir mokinių

Vis dažniau kalbama apie galimybę pritaikyti informacines technologijas įvairių pamokų metu. Visgi, Lukas Kaminskis pastebi, kad tarp mokytojų ir mokinių egzistuoja praraja, kuri trukdo švietimo sistemoje pilnu pajėgumu įgalinti informacines technologijas.

„Tai, kas nemažai daliai mokytojų atrodo svetima, moksleiviams yra natūralu, kai kalbama apie technologijų pritaikymą. Taigi, manau, kad naudingiausia ir lengviausia šiuo metu pritaikyti pamokose tas technologijas, kurias lengviau priimtų mokytojai, o ne moksleiviai“, – sako L. Kaminskis.