Foto: Tobias Rehbein (unsplash.com, redaguota)

Koronavirusas: daug triukšmo dėl (ne visai) nieko?

 | Markcus Roberts

Galbūt jūs nelinkęs domėtis ligų statistika, bet aš… aš pastarosiomis dienomis reguliariai lankausi šioje svetainėje. Čia galite patogiai pamatyti bendrą koronaviruso atvejų, testų, mirčių ir pasveikimų skaičių visame pasaulyje, o taip pat statistiką iš kiekvienos šalies: jų mirčių skaičių, jų atliekamų testų skaičių – bendrai ir milijonui gyventojų. […]

Net jei reguliariai nesilankote portale worldometers.info, vis tiek esate bombarduojami žiniasklaidos nuolat atnaujinamos informacijos apie tai, kiek žmonių jau užsikrėtė virusu ir kiek mirė. Šie skaičiai visada didėja ir padeda sukurti panikos bei nerimo jausmą, dėl kurio tampame labiau pasirengę priimti precedento neturinčius mūsų pilietinių laisvių suvaržymus ir neregėto masto žalą mūsų ekonomikai.

Tačiau už plikų skaičių slepiasi daugybė problemų. Jų supratimas turėtų kiek nuraminti tą nevalingą jausmą, kad štai, jau prisiartino paskutinioji ir kad turime daryti ką nors drastiško!

Pirmiausiai, diskutuotina kaip žmonės priskiriami mirusiems dėl koronaviruso. Ar žmonės miršta nuo COVID-19 ar su COVID-19? Galbūt daugelis mirusiųjų yra senyvo amžiaus, turintys rimtų sveikatos problemų, o  virusinė infekcija juos tik „išstūmė už borto“, taip pat, kaip tai būtų padaręs sezoninis gripas?  Būtent tokia, atrodo, iki šiol vienintelio Naujoje Zelandijoje nuo COVID-19 mirusio žmogaus istorija.

Susijęs klausimas – ar tikrasis katastrofos mastas nepaaiškės tik tuomet kai galėsime išsiaiškinti, kiek papildomų mirčių sukėlė virusas, palyginus su skaičiumi žmonių, kurie ir taip mirtų konkrečioje šalyje per šį laikotarpį. Arba atvirkščiai, kiek iš 75000 žmonių, iki šiol mirusių nuo koronaviruso yra žmonės, kurie ir taip būtų numirę per šį laikotarpį?

Antra, ar taip pat panikuotume, jei po ranka turėtume skaičius apie mirties atvejus dėl kokios nors kitos priežasties? Juk per dieną nuo visokiausių priežasčių pasaulyje miršta apie 150000 žmonių. Kiekvieną dieną nuo įvairių priežasčių miršta apie 1800 italų… Galbūt mirusiųjų skaičius turėtų būti žiniasklaidos pateikiamas su tam tikru kontekstu: „Šiandien šioje šalyje nuo koronaviruso mirė 200 žmonių. X žmonių taip pat žuvo autoįvykiuose. Y žmonių mirė nuo insulto. Ir taip toliau.“

Trečia, žinomų infekcijų skaičius yra tiesiogiai susijęs su atliekamų testų skaičiumi. Vadinasi, nežinome, kiek žmonių iš tikrųjų serga šia liga. Mirštamumas gali būti daug mažesnis, nei mes manome, remiantis pernelyg mažu sergančiųjų skaičiumi. Be to, karantinai gali be reikalo sukaustyti šalis, kurios jau sėkmingai baigia įgyti bandos imunitetą.

Ketvirta, ar vyriausybės, sustabdydamos savo šalių ekonomikas, pabandė kaip nors modeliuoti šių sprendimų ilgalaikį finansinį poveikį? Kiek išaugs valstybės skola (daugelyje šalių jau ir taip siekianti istorines aukštumas)? Kiek bus prarasta darbo vietų? Kaip su nutrūkusiomis tiekimo grandinėmis? Sunaikintais verslais? Išgaravusiomis žmonių santaupomis?

Ar politikai įvertino, kokį poveikį visa tai turės žmonių psichinei ir fizinei sveikatai? Ar jie suprato, kaip ateityje, siaučiant recesijai, teks finansuoti sveikatos apsaugą ir kokį poveikį sumažėjęs finansavimas turės gyventojų sveikatai?

Britų rašytojas Toby Youngas parašė puikų tekstą, svarstydamas kai kuriuos iš šių klausimų ir pasitelkė statistiką įvertinti ar kartais Britanijos vyriausybė ne per stipriai sureagavo į krizę. Tai tikrai įdomus skaitinys – ir jo autoriaus neapkaltinsi blefu: rašydamas straipsnį jis sirgo ne kuo kito, o COVID-19.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close