Kokius mokslus baigė garsiausi Lietuvos žmonės: nustebsite, kokias studijas jie pasirinko

BNS Spaudos centras

Asmeninio archyvo nuotrauka

Spėliojate, kuri garsi Lietuvos asmenybė kokį mūsų šalies universitetą baigė? Galite šį užsiėmimą mesti, nes laukia netikėtumai – dauguma įžymių žmonių, nuo „Radisto“ Jono Nainio iki TV ir radijo laidų vedėjo Mindaugo Stasiulio ar humoristo Vitalijaus Cololo, rinkdamiesi profesiją toli gražu nebuvo nuoseklūs.

Tie, kurie žinojo kuo bus užaugę

Ar pasirinktos studijos būtinai reiškia, kad vėliau pagal specialybę ir dirbsi? Atsakymas yra „taip“, jei studijas pasirinkusi asmenybė žino ar bent labai smarkiai nujaučia, kad tai – gyvenimo kelias. Pavyzdžiui, nieko neturėtų stebinti faktas, kad gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, LSMU MA Medicinos fakulteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, LSMU MA Kardiologijos instituto direktorius Rimantas Benetis yra baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Viena iš vos kelių piločių Lietuvoje (pasaulyje moterų pločių – tik 5 proc.) Julija Michalčenko savo pasirinkimu stebina daugelį, nors ji apie svajonių specialybę galvojo nuo mažų dienų. Būdama dar vienuolikmetė, sudalyvavo ekskursijoje, kur, pakliuvusi į sraigtasparnio vidų, suprato, kad užaugusi norės valdyti lėktuvą. To įkvėpimo ji neprarado ir studijuodama Vilniaus Gedimino technikos universitete, Antano Gustaičio aviacijos institute – atkakli mergina žinojo, ko iš šių studijų nori, ir to kryptingai siekė lavindama erdvinį ir matematinį mąstymą, didelį dėmesį skirdama tiksliesiems mokslams, o skraidymo praktikos ėmėsi vos antrame kurse.

Ypatingą dėmesį verta atkreipti ir į socialinių mokslų daktarę, edukologę, didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse steigėją, keturių vaikų mamą Austėją Landsbergienę, kuriai savo mažylių auklėjimą su džiaugsmu patiki Lietuvos mamos. Ypač platus A. Landsbergienės veiklų spektras glaudžiai susijęs su edukologija – šią sritį veikli moteris ir pasirinko studijuodama. Tiesa, prieš Vilniaus universitete įgydama edukologijos magistro, o vėliau ir daktaro laipsnį, Austėja Landsbergienė studijavo norvegų filologiją.

Kultinės grupės „Antis“ lyderis, dainininkas ir žinomas architektas Algirdas Kaušpėdas absoliučiai nesiblaškė – baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijo architekto-tūrininko specialybę, vos baigęs studijas įsidarbino pagal specialybę ir šioje sferoje dirba iki šių dienų.

Netikėtos šou verslo žvaigždžių specialybės

Tačiau pasitaiko ir taip, kad pasirinkta specialybė gal ir nenulemia gyvenimo krypties, tačiau prisideda prie asmenybės vystymosi bei sudeda pagrindus tolimesnei sėkmei. Tai patvirtins dauguma sėkmingiausių Lietuvos universitetų alumnų.

Ar patikėtumėte faktu, kad iš Pasvalio kilęs „Radistas“ Jonas Nainys Šiaulių universitete yra baigęs filosofiją? Šią specialybę jam parinko pats gyvenimas – į humanitarinius dalykus labiau linkęs vaikinas buvo sudaręs trokštamų specialybių sąrašą, o įstojo į filosofiją, kurią buvo įrašęs šeštu numeriu. Pradžioje liūdėjo, kad studijuos ne sostinėje ar Kaune, kur įstojo jo draugai, bet vėliau suprato, kad taip dar geriau, nes, likęs be kitur įstojusių bičiulių, jis išmoko daugybės dalykų, savo jėgomis įsiliejo į studentų bendruomenę ir atrado save. Tą patį universitetą yra baigęs ir Menų fakultete studijavęs Saulius Urbonavičius-Samas, studijų metais įkūręs legendinę roko grupę BIX.

O štai humoristas, laidų vedėjas, aktorius ir režisierius Vitalijus Cololo ne veltui tituluojamas dar ir pedagogu – Šiaulių universitete jis įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Šis faktas skamba kaip dar vienas V. Cololo pokštas, tačiau iš tiesų visuomenės veikėjui šios studijos buvo puiki plotmė atsiskleisti: jis aktyviai dalyvavo studentų „Linksmųjų ir išradingųjų klube“ ir net buvo šio klubo kapitonas.

Kitas humoro meistras, radijo stoties „M-1“ programų direktorius, TV ir radijo laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis Lietuvos edukologijos universitete baigė lietuvių kalbos specialybę. Literatūrologijos magistras šiuo savo sprendimu džiaugiasi iki šių dienų, nors lietuvių kalbos mokytoju taip ir neteko padirbėti.

Į žurnalistiką neįstojusi ir anglų filologiją pasirinkusi Vilniaus universiteto alumnė Živilė Kropaitė iš pradžių išgyveno, kad nestudijuoja to, apie ką visada svajojo, tačiau, apžvelgusi savo karjeros kelią, dabar ji užtikrintai teigia, kad be gautų įgūdžių anglų filologijos studijos jai davė ir labai daug stažuočių, galimybių atlikti praktiką užsienyje, praplėtė jos akiratį.

Kur mokėsi žinomi rašytojai?

Sėkmingus rašytojus ruošiančio universiteto Lietuvoje nėra, tačiau garsiausių šiuolaikinių mūsų šalies rašytojų kūrybiniam keliui daugiau ar mažiau įtakos turėjo jų pasirinktos studijos. Pavyzdžiui, knygų iliustratorė ir vaikų rašytoja Lina Žutautė, labiausiai išgarsėjusi kultinėmis paveikslėlių knygelėmis apie neklaužadą mergaitę Kakę Makę, yra baigusi Šiaulių universiteto Dailės fakultetą. Dar studijų metais pajuto, kad jai kur kas smagiau piešti linksmus personažus, o ne natiurmortus ar portretus. Šis kurį laiką užgniaužtas polinkis (rašytojai bei iliustratorei teko padirbėti ir dizainere, kol suprato, kad tai – visai ne jos kelias) vėliau išsilaisvino visu smarkumu, ir L. Žutautė tapo viena mėgstamiausių vaikų iliustratorių bei rašytojų Lietuvoje.

Žinomas TV laidų vedėjas, sporto komentatorius, rašytojas Robertas Petrauskas, jau vaikystėje vieną po kitos rijęs istorines knygas, o vėliau baigęs istorijos studijas Klaipėdos universitete (specializacija – XX a. istorija), ne kartą atviravo, kad mokslai jam davė labai daug. R. Petrauskas sukūrė didelio populiarumo sulaukusius istorinius bestselerius iš ciklo apie Antrąjį pasaulinį karą: „Trečiojo reicho triumfas“ ir „Lemtingi sprendimai“.

Nepamirškime ir dailės istorikės, menotyros mokslų daktarės, rašytojos, bestselerių „Silva Rerum“ autorės Kristinos Sabaliauskaitės, kurios geniali kūryba tapo ypač svarbiu įvykiu Lietuvos literatūros pasaulyje. Rašytoja yra baigusi Vilniaus dailės akademiją, ir studijų metais sukauptos žinios svariai prisidėjo prie jos neretai barokiška vadinamos kūrybos, kur susipina literatūrinė ir istorinė išmonės.

Ką baigė Lietuvos vardą garsinantys sporto čempionai?

Tikriausiai lengviausia nuspėti, kokias studijas baigė garsiausi Lietuvos sportininkai ar su šia sritimi glaudžiai susiję specialistai. Štai Lietuvos sporto universitete studijavo olimpinė vicečempionė, lengvosios atletikos trenerė Austra Skujytė, sportinių šokių šokėja, trenerė Eglė Straleckaitė-Daugėlė, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis, Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas, Labdaros ir paramos fondo „Sportas vaikams“ prezidentas Petras Nausėda, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis.

Sunkiaatletis, Europos čempionas, pasaulio vicečempionas, olimpinių žaidynių medalininkas Aurimas Didžbalis jau vaikystėje ėmė intensyviai sportuoti, tad kūno kultūros studijos Klaipėdos universitete buvo natūrali sportininko karjeros tąsa. Tuo tarpu pasaulio čempionas, garsus kanojininkas Henrikas Žustautas Lietuvos edukologijos universitete pasirinko Sporto ir sveikatos fakultetą. Šis bakalauro diplomas, kaip ne kartą teigė pats sportininkas, jam tikrai pravers ateityje, nes garsus sportininkas svajoja tapti treneriu ir mokyti vaikus.

Žurnalistikos žvaigždės

Gana vingiuotas kelias iki svajonių specialybės veda ir daug pasiekusius žurnalistus. Retas kuris pradeda nuo žurnalistikos studijų Vilniaus universitete, bet, genamas pašaukimo, į šią specialybę įsilieja vėliau. Pavyzdžiui, nežinančiam sunku būtų atspėti, kokius mokslus baigė garsus žurnalistas, laidų vedėjas ir rašytojas Andrius Tapinas, kurio visiems titulams vien žiniasklaidos sferoje surašyti nepakaktų kelių puslapių. Pasirodo, jis 1998 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo tarptautinės ekonomikos specialybę, o… tais pačiais metais ėmė dirbti televizijoje!

VU Politikos mokslų institutas – savotiška daug pasiekusių žurnalistų kalvė. Politikos mokslus baigė tokie garsūs žmonės, kaip žurnalistas, rašytojas, vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas ir vienas pirmųjų „Humoro klubo“ narių Paulius Ambrazevičius, žurnalistė Indrė Makaraitytė, žurnalistas ir režisierius Karolis Kaupinis.

Įdomus kelias iki mados žurnalui „L’Officiel“ Lietuvoje vadovaujančio redaktoriaus pareigų nuvedė ir Arnoldą Remeiką-Bomberį. Vyras baigė tarptautinį LCC universitetą ir kurį laiką dirbo jo korporatyvinės komunikacijos vadovu, vėliau Vytauto Didžiojo universitete įgijo viešųjų ryšių magistro laipsnį ir pamažu artėjo prie vienos labiausiai dominančių sferų – mados. Mados vadybininkas ir projektų koordinatorius A. Remeika, dirbantis su išskirtinių prekės ženklų komunikacija, kartu yra mados žurnalistas ir blogeris (interneto puslapio Bomberis.com įkūrėjas ir autorius), šiais metais tapęs pirmuoju vyru redaktoriumi, vadovaujančiu vieninteliam mados žurnalui Lietuvoje.

Smalsu, kokius universitetus baigė sėkmingiausi jų alumnai? Ką jie mokėsi, ko pasisėmė iš studijų ir ką darė, kad atsidurtų ten, kur yra dabar? Atsakymai – Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ šiomis dienomis vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje STUDIJOS 2018.

Parodoje atsakymus ras visi, kas dar ieško savo sėkmės kelio ir studijų krypties. Svajonių universitetą ir karjeros kryptį jums padės atrasti geriausi specialistai, žinomi savo sričių profesionalai, pramogų pasaulio žvaigždės.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close