Kodėl sportininkai ir socialiniai tinklai ne visada suderinama

 | Stephanie Cohen

Šiandien sportininkai ir instagramas, sakytum, eina ranka rankon; instagramą ypač pamėgę elitiniai sportininkai ir tie, kurie tikisi pasiekti profesionalų (arba pusiau profesionalų) lygį. Vargu ar reikėtų stebėtis – socialinių tinklų erdvė atspindi populiarumą, ir potencialiems rėmėjams norėtųsi matyti kuo didesnį sekėjų skaičių.

Tačiau išmanieji telefonai nėra tokie jau nekalti, ypač sportininkų rankose. Anglijoje regbio teisėjai šiais metais pasamdė gydytoją, kad šis stebėtų, ar/kaip naudojimasis išmaniaisiais veikia sportininkus. „Šiuolaikiniame pasaulyje žaidėjų supratingumas menkėja.  Kai žiūri į telefoną, nereikia jokių akių judesių, nes viskas statiška“, – teigia dr. Sherylle Calder, dirbusi su aukščiausios klasės sportininkais.

Vilanovos vyriausiasis krepšinio treneris Jayʼus Wrightas uždraudė naudotis išmaniaisiais svarbių rungtynių išvakarėse. „Jie dar vaikai“, – atsakė jis paklaustas, kodėl taip nusprendė. „Jie nemoka susikaupti.“ Ilgų distancijų bėgikų trenerio Surendra Singho sportininkai, rengdamiesi rugpjūtį Londone vykusiam pasaulio čempionatui, išmaniaisiais galėjo naudotis tik savaitgaliais ir tik po valandą.

Duodama interviu Outdoor Magazine trylikametis bekelės bėgmo fenomenas Lanie Szuch paaiškino, kodėl socialiniuose tinkluose nesilanko nuolat ir neturi išmaniojo. „Iš tikrųjų pati taip nusprendžiau. Nenoriu būti nuo ko nors priklausoma. Išmanieji ėda laiką. Kam tą laiką švaistyti, kai gali tiek visko nuveikti. Manęs socialiniai tinklai neįtraukė“, – kalbėjo ji.

Szuch jau dabar yra elitinė bėgikė, ir jos biografija kelia didžiausią nuostabą matant, kiek galima pasiekti per dešimtmetį, nepaisant fakto, kad pusė dešimtmečio – kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė. Ji atbėgo antra (iš visų bėgusių moterų) pusmaratonio varžybose 2015-aisiais Xterra nacionaliniame čempionate ir 2016-aisiais laimėjo Superfeet Apres 5 km moterų bėgimą (jos laikas būtų geriausias iš visų, jeigu neskaičiuotume dar dviejų vyrų, iš kurių vienas – keturiolikmetis jos brolis). Tyrimų rezultatai patvirtina jos nuojautas, jog socialinė medija ėda laiką.

Išmanieji telefonai ir ypač socialinių tinklų platformos, mobiliaisiais pasiekiamos bet kur ir bet kada, sukelia priklausomybę daugeliui paauglių; šitai patvirtina daugybė ankstesnių tyrimų. Jaunesnieji paaugliai (nuo penkiolikos iki šešiolikos metų) labiau linkę kovoti su šia priklausomybe nei jauni suaugusieji; merginos ir moterys gerokai daugiau laiko per dieną skiria išmaniesiems nei vaikinai ir vyrai (rašomos žinutės, siunčiami elektroniniai laiškai, lankomasi  socialiniuose tinkluose); išmanieji telefonai su daugeliu įdiegtų programėlių „kenkia labiau nei įprasti mobilieji“, ir amžius, kada gauni telefoną, taip pat labai svarbu.

Szuch – ne vienintelė. Daugybė dabartinių ir buvusių profesionalių sportininkų ir trenerių vengia virtualaus bendravimo. Andrew Luck, futbolininkas puolėjas, pasirašęs brangiausią kontraktą Nacionalinėje futbolo lygoje, vertą 140 milijonų dolerių, naudojasi paprastu mobiliuoju. Savaime suprantama, ne todėl, kad neišgali įsigyti Samsung Galaxy ar iPhone, o todėl, kad jam patinka ramybė neprisijungus. „Nemanau, kad man patiktų būti prisijungus septynias dienas per savaitę, dvidešimt keturias valandas per parą, ir toks paprastas mobilusis man nuolat primena, jog tikrai nebūtina gyventi prisijungus. Ir dar labai smagu imti ir pasprukti“, – kalbėjo jis.

Išmanieji telefonai išties siūlo sportininkams visokių gėrybių, net nekalbant apie socialinius tinklus. Pavyzdžiui, galima naudotis programėlėmis, padedančiomis tvarkyti treniruočių grafikus, primenančiomis, kada reikia pavalgyti, parodančiomis, koks atstumas įveiktas. Sportininkams mėgėjams, neišgalintiems dirbti su profesionaliu treneriu, išmanieji telefonai gali tapti savitais treneriais, dietologais ar atstovais ryšiams su visuomene.

Tai kaip jauniems sportininkams rasti aukso vidurį naudojantis išmaniaisiais? „Jaunimas, kuriam labiausiai sekasi, yra radęs būdų išlaikyti pusiausvyrą tarp internetinio profesionalo įvaizdžio (aišku, kiek apskritai galima kalbėti apie šešiolikos metų profesionalą!) ir gebėjimo atsiplėšti nuo snepčato, kai ateina metas treniruotis, ilsėtis arba miegoti“, – sako Molly Hyrford, buvusi elitinė dviratininkė ir knygos „Shred Girls“ autorė. „Sunku rasti tokią pusiausvyrą pasirinkusį jauną dviratininką, pati esu sutikusi tik kelis, atsidavusius tik sportui, bet juos palaiko solidūs mentoriai ir treneriai. Daugumą sportininkų socialinių tinklų vilionės gali visai išblaškyti – ne treniruočių metu, bet jau vėliau, kai jiems reikia ilsėtis, tinkamai maitintis ir deramai mankštintis.“

Vis dėlto Hurford mato ir socialinių tinklų privalumų – jie padėjo išlaikyti buvusius rėmėjus. „Jeigu niekada nebūčiau įsitraukusi į socialinius tinklus, niekada nebūčiau radusi komandų, kuriose varžiausi.“ Ji kalba ir apie tai, kas labiausiai padeda jaunam sportininkui išlaikyti pusiausvyrą – apie dėmesingus mentorius, gebančius tiksliai parinkti tai, kas sveikiausia. Bėgikės Lanie Szuch šeima įteikė savo vaikams dovaną – skatino juos žaisti lauke, o ne spoksoti į ekraną. „Mes visi važinėjamės dviračiais, bėgiojame ir slidinėjame… visada sportuojame lauke“, – pasakojo jos tėvas. Tėvai, nuogąstaujantys, kad jų vaikai (nesvarbu, ar sportininkai, ar ne) naudojasi naujausiomis technologijomis, turėtų pasekti šių tėvų pavyzdžiu.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close