Kodėl šiemet Velykos tokios vėlyvos?

Ingrida Vobolevičienė

Vis labiau šylant orams ir bundant gamtai mintys nejučia ima lėkti vasaros malonumų link.  Bet palaukite, juk dar neatšventėme didžiosios pavasario šventės – šv. Velykų.  Kodėl šiemet Velykos tokios vėlyvos? Ko gero, visi žino, kad – skirtingai nuo, tarkime, Joninių ar Kalėdų – Velykos švenčiamos kasmet skirtingą dieną.  Tačiau nuo ko priklauso tiksli Velykų data? Nuo to, kada būna pirmoji pilnatis po pavasario lygiadienio – pagalvos daugelis.  Ne visai taip.

Iš tiesų, paprastai laikoma, kad šv. Velykos švenčiamos sekmadienį po pirmosios pavasario lygiadienio pilnaties.  Jei pirmoji lygiadienio pilnatis – sekmadienį, tuomet Velykos švenčiamos po savaitės.  Vis dėlto, jei taip būtų, Velykas skirtingose šalyse švęstume skirtingu laiku.  Juk lygiadienis gali būti bet kurią dieną tarp kovo 19 d. ir kovo 22 d., o konkreti data priklauso nuo laiko juostos.

Laimei Bažnytinis pavasario lygiadienis nustatytas kovo 21 d. ir yra tas pats visoms laiko juostoms. Dėl to Velykos niekuomet nešvenčiamos anksčiau nei kovo 22 d. (ir visuomet būna atšvęstos iki balandžio 25 d.) Šiemet pilnatis po lygiadienio pasitaikė palyginti vėlai; todėl Velykas švęsime vėlai – balandžio 21 d. Velykos švęstos viso labo dešimt kartų per praėjusius 319 metų.

Šaltinis: http://tlarsen2.tripod.com/

Kita šv. Velykų datos nustatymo įdomybė yra ta, kad Velykinė pilnatis, pagal kurią nustatoma šv. Velykų data, nebūtinai sutampa su tikrąja pavasario naktį šviečiančia pilnatimi.  Vietoj astronominių stebėjimų, Velykinės pilnaties data nustatoma matematiškai, naudojant vadinamąjį metoninį ciklą.

Kodėl Velykos švenčiamos pavasarį? Biblijoje rašoma, kad Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas įvyko žydų Velykų (Paschos) metu, kuri buvo švenčiama per pirmąją pilnatį po pavasario lygiadienio. Nesutardami dėl tikslios datos krikščionys netrukus ėmė švęsti Prisikėlimą skirtingais sekmadieniais.  325 m. įvykusiame Nikėjos susirinkime nustatyta, kad Velykos visuomet bus švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pavasario lygiadienio (kovo 21 d.) Velykinės pilnaties.

Nors nuo šios dienos visi katalikai ir protestantai šv. Velykas švenčia tą pačią dieną, pravoslavai Kristaus prisikėlimą sutinka skirtingu metu.  Taip yra todėl, kad Vakarų Bažnyčia vadovaujasi Grigaliaus, o Rytų Bažnyčia – Julijaus kalendoriumi.  Tiesa, XX a. pabaigoje kai kurios protestantų bažnyčios pasiūlė pakeisti Velykų datos nustatymo tvarką iš dabar naudojamos formulės į realių mėnulio fazių stebėjimu grįstą skaičiavimą. Toks pokytis – jei būtų taikomas tiek Vakarų, tiek Rytų bažnyčių, leistų visiems krikščionims Prisikėlimą švęsti tuo pačiu metu.  Ko gero ne nuostabu, kad – nepaisant gražios perspektyvos – šis sprendimas kol kas tebėra pasiūlymo stadijoje.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close