Kodėl savo dukrų neauklėju feministėmis

 | Markas Tapsonas

HuffPost prieš kurį laiką pranešė apie fotografų ir partnerių Shamo Hincheyʼo ir Marziaʼos Messinaʼos projektą, pavadintą „Mielosios dukros“, kurio metu 22 vyrai pozavo meninėms fotografijoms su savo dukterimis, kurių amžius nuo aštuonerių iki dvylikos, o paskui neformaliai, bet nelabai laisvai šnekučiavosi su jomis apie feminizmą. Kaip ir galima tikėtis iš HuffPost, pusvalandžio videofilmuke kalbasi beveik visai „gyvenime susivokusios“ pradžios mokyklos mokinukės ir hipsteriai jų tėveliai, prieš kamerą demonstruojantys feministinę sąmonę, nepalikdami vietos kitokiam požiūriui.

Videofilmuke tėvai ir dukros žaidžia stalo žaidimą, kurį Hincheyʼs ir Messina sumanė norėdami paskatinti diskusiją. Žaidžiant reikėjo pateikti tokius klausimus: „Kas tave neramina pagalvojus, kad mergaitės auginamos šovinistiniame vyriškame pasaulyje?“; „Pasakyk tave žavinčios moters pavardę“ (beveik visos mergaitės paminėjo Hillary Clinton arba Michelleʼę Obamaʼą); „Išvardink tau žinomus stereotipus apie mergaites ir berniukus.“

„Tokio amžiaus vaikai jau pradeda gilintis į visuomenei svarbius klausimus, ir labai įdomu stebėti, kaip jie apie tai kalba, kaip mėgina racionaliai paaiškinti ir iššifruoti įvykius, kurie jiems atrodo absurdiški ar neteisingi“, – sakė Messina HuffPost. Taip, bet dešimtmetis vargu ar gali pateikti išmintingą ar išsamią nuomonę apie tai, kas absurdiška ar neteisinga; tiesą sakant, daugelis suaugusiųjų tokios nuomonės nepateiktų. Tokio amžiaus vaikai dažniausiai tik pakartoja, ką girdėję iš tėvų ir kitų suaugusiųjų, pavyzdžiui, mokytojų, ir ypač kalbant apie sudėtingus politinius klausimus, tokius kaip pajamų nelygybė ar gamtos apsauga.

Kai filmuke vienas tėvas mėgina savo dukrai paaiškinti, kas yra abortas, jis stengiasi užglaistyti bjaurią tikrovę ir išdėsto supaprastintą ir sutrauktą faktą: „Pavyzdžiui, kambaryje yra būrys vyrų, besistengiančių įteigti moterims, jog jeigu jau tapai nėščia, privalai tą kūdikį pagimdyti.“ Jo dukra atsako: „Negerai.“ Bet iš tikrųjų negerai yra tai, kad tėvas kreipia dukrą melo pusėn, užuot vedęs į tiesą.

Kitas tėvas klausia dukters: „Jeigu tavo broliai dirbtų tuos pačius darbus, bet už tai gautų po dolerį, o tu gautum septyniasdešimt penkis centus? Nes dabar mūsų šalyje taip ir yra.“ Tiesą sakant, taip nėra. Ne karta įrodyta, kad algų skirtumas išgaruoja, jei paimame domėn kokias profesijas laisva valia renkasi moterys, o kokias – vyrai (deja, nė vienas tėvas nepateikia kairiųjų propagandai prieštaraujančios nuomonės).

Taigi aiškėja, kad nuo mažumės šios dukros yra maitinamos prielaidomis, jog įvairiose darbo vietose moterys nepakankamai vertinamos, kad jos pradeda gyvenimą gaudamos prastesnę poziciją žaidimų lentoje, ir vyrai stengiasi jas užgožti. Nors šitai ir galėtų būti tiesa kalbant apie praeitį, nors kai kuriose kultūrose taip yra dar ir šiandien, nė vienas toks teiginys nėra teisingas dabartinių Vakarų valstybių kontekste; tokie teiginiai negalėtų mergaitėms pasitarnauti kaip įkvepiančios žinutės; atvirkščiai, jose pasėjama aukos mentaliteto sėkla.

„Vyriškas šovinizmas ir feminizmas nėra abstrakčios sąvokos“, – Hincheyʼs sakė HuffPost. – „Tai svarbūs klausimai, kurie jau stovi prie slenksčio ir, labai tikėtina, ateityje taps jų dukrų gyvenimo dalimi.“ Bet vyriškas šovinizmas ir feminizmas neturėtų kelti bėdų mūsų vaikams, jeigu teisingai juos auklėsime. Jeigu mokysime savo berniukus būti galantiškais ir kilniais, o mergaites auginsime taip, kad jos turėtų savigarbos ir gebėtų atsispirti feminizmo kurstomam ir praktikuojamam prieš vyrus nukreiptam pykčiui, jų bendravimas bus gerokai harmoningesnis, neliks įtarinėjimų ir karčios nesantaikos, dabar ženklinančios santykius tarp lyčių.

Turiu tris dukteris nuo dvejų iki septynerių metų; jos visos yra tokio amžiaus, kaip ir „Mielųjų dukrų“ projekto dalyvės. Pasaulyje man nėra nieko svarbiau už jų gerovę ir ateitį. Noriu, kad jos būtų gerai išsilavinusios, nepriklausomos, pasitikinčios ir stiprios fiziškai, emociškai ir dvasiškai.

Bet ar galima išauginti stiprias moteris, verčiant mergaites tikėti (kaip šiaindiena verčia radikalusis feminizmas), kad jos yra grėsmingų kultūrinių jėgų, siekiančių jas pavergti,  aukos; apie tai kalbama ir „Tarnaitės pasakoje“ (The Handmaid’s Tale, angl.), isteriškai reklamuotoje feministinėje kino juostoje, gasdinančioje baisiu patriarchatu Donaldo Trumpo Amerikoje.

Kai mano dukros bus vyresnės, aš tikrai joms nesakysiu, kad jos engiamos, nes yra moterys; Amerikoje jos nėra engiamos. Aš jų nemokysiu reikalauti lygių teisių, nes Amerikoje jau dabar vyrų ir moterų teisės yra lygios. Kalbėdamas apie abortą aš neaiškinsiu, kad „mano kūnas – mano pasirinkimas“, nes taip nėra. Aš joms nepasakosiu, kad jos uždirbs mažiau nei tą patį darbą dirbantis tiek pat įgūdžių turintis vyras, nes Amerikoje taip nebūna. Aš tiesiog skatinsiu savo mergaites aiškindamas, kad jos gali tapti kuo tik nori, nes Amerikoje tai tikrai galima.

Aš joms nekartosiu, kad gyvename „šovinistų vyrų valdomame pasaulyje“, kad visus vyrus kamuoja „nuodingas vyriškumas“ (toxic masculinity, angl.), aš joms paaiškinsiu, kad vyrų yra gerų ir blogų, išmokysiu, kaip juos atskirti. Aš išmokysiu jas gintis – žodžiais, pasitelkus kovos menus ir, taip taip, jei prireiks, ginklu, kad blogi vyrai gerai pamąstytų ar didžiai pasigailėtų prie jų prikišę nagus. Aš jas mokysiu sulaukti pripažinimo tapus naudą nešančiomis visuomenės narėmis, kad joms nesinorėtų to pripažinimo ieškoti žygiuojant su vulgaria nesubrendėlių minia, užsidėjusia „putyčių“ kepures.

Neauklėju savo dukterų feminizmo dvasia, nes nenoriu, kad jos būtų piktos marksistinių aukų klasės atstovės, kovojančios tam, kad įveiktų įsivaizduojamą priespaudą. Aš jas auklėju taip, kad jos taptų stipriomis ir atsakingomis asmenybėmis, kurios pačios tvarko savo likimą.

Rašytojas ir scenaristas Markas Tapsonas yra nuolatinis tinklaraščio „Acculturated“ bendradarbis ir  Horowitzo laisvės centro (Horowitz Freedom Center, angl.) žurnalistikos skyriaus bendradarbis.  Daugiausiai dėmesio savo darbe jis skiria populiariosios kultūros politikai.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close