Kodėl nykstant religijai suveši prietarai?

 |  Denyse OʼLeary 

Astrologija

Psichologas Stuartas Vyseʼas visai neseniai tinklalapyje Skeptical Inquirer iškėlė įdomų klausimą: „Kodėl trečiojo tūkstantmečio žmonės gręžiasi į astrologiją?“ Jis taip pat ieško atsakymo į kitą susijusį klausimą, kodėl progresyviesiems liberalams astrologija patrauklesnė nei konservatoriams. Susidomėjimą atsrologija jis apibūdina kaip šiuo metu „itin ant bangos“, nors aš sakyčiau, kad toji banga atsirito jau pačioje naujojo tūkstantmečio pradžioje. Būtų pravartu peržvelgti keletą esminių aspektų.

Kiek paplitęs tikėjimas atrologija? Sunku tiksliai nustatyti. Kaip teigė Katy Heaney, kuri „lyg ir šiek tiek tiki, bet iš tikrųjų gal ir ne“, „įvairių apklausų metu [pavyzdžiui, 2013 m.] apklausus amerikiečius, kanadiečius ir britus paprastai gaunamas panašus skaičius – maždaug 25 procentai; šis skaičius, tikėtina, būtų daug didesnis, jeigu į jį būtų įtraukti ir tie, kurie „lyg ir šiek tiek tiki“, taip pat ir tie, kurie teigia visai netikintys astrologija, bet vis tiek kartais skaito horoskopus šiaip sau, kad pasijuoktų ar patikrintų, kiek jie teisingi.“

Tradicinė religija jau kuris laikas menksta, o prietaringumas daug labiau išvešėjęs nei rimtas ateizmas. Šis faktas gali paaiškinti 2003 m. britų gautus duomenis, kad vyresni žmonės pasirodė esantys ne tokie prietaringi kaip jaunesni. Turbūt negalima teigti, kad pagyvenę žmonės tiesiog išaugo tą prietaringumą; greičiausiai jie niekada nė nebuvo prietaringi.

Tikėjimas mokslo galia prietaringumui nekliudo. 2013 m. Amerikoje organizuota apklausa atskleidė sumenkusį tikėjimą į Dievą ir išaugusį tikėjimą vaiduokliais, raganomis ir… Darwinu, kuris ypač populiarus tarp jaunimo. Darwinu? Taip, įdomu tai, kad moksliukai, negebantys skeptiškai žvelgti į Darwiną, dažnai būna prietaringi, nors okultizmo ir mokslo jau labai seniai niekas nebesieja. 2003-iaisiais Britanijos mokslo mugėje atliktas tyrimas parodė, kad dvidešimt penki procentai žmonių, baigusių tiksliųjų mokslų studijas, pasisakė esantys labai prietaringi arba šiek tiek prietaringi.

Kaip teigia Vyseʼas, liberali religija daug palankiau žiūri į prietarus nei konservatyvi religija. 2007-aisiais Beiloro universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad „konservatyvių pažiūrų religingi amerikiečiai gerokai mažiau tiki okultiniais dalykais ir paranormaliais reiškiniais nei kiti amerikiečiai, o save vadinantys teologiniais liberalais ar nereligingieji minėtais reiškiniais tiki dažniau nei kiti amerikiečiai. Tyrėjų teigimu, tai rodo, jog tokius tikėjimus slopina ne religija apskritai, bet konservatyvi religija.“ 2011 m. Discover paskelbė panašią išvadą: „Religingi konservatoriai skeptiškai žvelgia į astrologiją, bet to ir galima tikėtis iš griežtų pažiūrų konservatyvių krikščionių; religingi liberalai skeptiški nėra.“

Tokioms tendencijoms prijausdama internetinė žiniasklaida, paprastai palaikanti liberaliąją/progresyviąją pusę, prietarus traktuoja kaip įprastą reiškinį. 2017 m. Danas Gainoras Newsbusters sakė: „Populiariausi liberalų tinklalapiai, tokie kaip Vice, Buzzfeed, Bustle ir net Cosmo, bruka jauniesiems skaitytojams okultizmą.“ Tais pačiais metais Kanados nacionalinis transliuotojas CBC rašė apie gerą raganą, galinčią pasiūlyti pačius geriausius nemokamus tinklalapius apie astrologiją.

Taigi visi šie dalykai nėra trumpalaikiai. Tai senas, gerai įsitvirtinęs reiškinys – liberalai/progresyvieji (ypač naujojo tūkstantmečio žmonės), įskaitant ir „moksliukus“, labiau domisi okultizmu nei kiti. Ar taip negali būti, kaip mano daugelis, ar mes tiesiog ką nors pražiopsojome?

Vyseʼas pateikia įdomią nuomonę:

…tikėtina, kad  šiuo metu astrologija atrodo labai patraukliai dėl dviejų supuolusių faktorių – liberalizmo ir poreikio kontroliuoti. Astrologija labiau žavi liberalus nei konservatorius; 2016-ųjų lapkričio mėnesį (prezidentu išrinkus D. Trumpą) Jungtinėse Valstijose liberalusis pasaulis patyrė sukrėtimą. Liberalams kaip niekad prireikė kompensacinio kontrolės pojūčio.

Jis teisus kalbėdamas apie tai, kad 2016-aisiais  liberalų pasaulis patyrė sukrėtimą. Daugelis apžvalgininkų, pavyzdžiui, iš CNN, BBC ir News week, atkreipė dėmesį, kad po truputį blankstanti patikimai liberali tradicinė žiniasklaida nebegali suvirškinti nenumatytų rezultatų ir gyventi toliau.  […] Nenuostabu, kad 2016-ųjų rinkimų rezultatai mieliau aiškinami okultiniais dalykais, o ne jiems priešingais aiškiais skaidriais faktais.

[…] Liberalų/progresyviųjų/naujojo tūkstantmečio žmonių atveju tokie skaidrūs faktai kaip demokratų partijos sprendimas 2012-aisiais ignoruoti baltaodžius darbininkus rinkėjus atrodo labai neįspūdingai palyginus su gandais apie slaptas tarptautines machinacijas, kurios „iš tikrųjų“ ir padėjo. Tik blogai, kad tokia pasaulėžiūra neleidžia diagnozuoti problemų ir imtis bėdas neutralizuojančių veiksmų kasdieniame gyvenime. […]

Vadinasi, išryškėja religijos aspektas – Vakarų visuomenėje ne mokslas kontroliuoja prietarus, o tradicinė vakarietiška religija, reikalaujanti skaidrios tiesos (visiems žinomos tiesos) ir draudžianti domėtis okultizmu ar slaptomis tiesomis. Vyseʼas atkreipia dėmesį, kad tradiciškai religingi žmonės, ištikus rinkimų katastrofai, daug rečiau mesis į okultizmą. Visatoje, iš tikrųjų valdomoje skaidrių, o ne okultinių jėgų, jie prisitaikys ir prie nepalankių įvykių, kad ir ką apie juos manytų.