Kodėl Baltarusija nėra Ukraina?

Amy Mackinnon | FP.com

Taip, Minsko režimas brutalia jėga bando susidoroti su stebėtinai dideliais protestais, panašiais į tuos, kurie prieš šešerius metus sukrėtė Kijevą. Tačiau Baltarusijos aplinkybės visai kitokios.

Baltarusių statančių žalias barikadas vaizdas ir šarvuotos riaušių policijos išpuoliai sukėlė prisiminimus apie kitą sukilimą Rusijos ir Europos Sąjungos pasienyje: 2014 m. Ukrainos revoliuciją – Kijevo Maidano aikštėje kilusį pasipriešinimą šalies kleptokratiniam prezidentui,  pradėjusį naują, nors ir sudėtingą, erą Ukrainoje.

Tokį panašumą tikrai pastebėjo Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka, kuris sekmadienį pareiškė laimėjęs savo šeštuosius rinkimus – beveik visuotinai pasmerktus kaip farsas. „Kaip aš perspėjau, Maidano nebus, nesvarbu, kiek kas nors to nori“, – sakė jis pirmadienį, protestams tik pradedant įsibėgėti.

Nepaisant kruvinų panašumų, skirtumų tarp dviejų sukilimų gerokai daugiau, nors abi šalys ir yra kaimynės bei buvusios sovietinės respublikos. Dėl šių skirtumų sunku žiūrėti į Ukrainą kaip į galimą Baltarusijos įvykių modelį.

Visų pirma, Baltarusija yra daug labiau autoritarinė nei Ukraina kada nors buvo.

Per savo ketvirtį amžiaus trunkantį valdymą Lukašenka sukūrė daug didesnę, išvešėjusią ir niekšingesnę represijų mašiną nei ta kuri veikė posovietinėje Ukrainoje. Todėl rizika su kuria susiduria protestuotojai Minske ir kituose miestuose, yra daug didesnė nei ji buvo prieš šešerius metus Ukrainoje.

Per tris dienas nuo prezidento rinkimų […] buvo areštuota 6000 žmonių, sužeista 250 ir pranešta apie du mirties atvejus. Nors Ukrainos revoliucija galiausiai nusinešė apie 100 gyvybių (neįskaitant daugiau nei 13000 žmonių, žuvusių per šešerius metus trunkantį ginkluotą konfliktą rytinėje šalies dalyje), pirmosios aukos Ukrainoje žuvo tik po to, kai protestuotojai gatvėse jau buvo praleidę du mėnesius. Lukašenka neišlaukė nė dviejų naktų.

Tai parodo Baltarusijos valdžios ryžtą sutriuškinti prasidedančius protestus, jiems dar neįgavus pagreičio ir drąsą protestuotojų, kenčiančių policijos batus, gumines kulkas, ašarines dujas ir dūmines granatas. […]

Antra, Ukraina iš tiesų buvo bent šiek tiek demokratinė, kai kilo Maidano protestai.

2014 m. agentūra „Freedom House“ Ukrainą įvertino kaip iš dalies laisvą šalį. Tai buvo problematiška, silpstanti demokratija, pasižyminti didžiule korupcija ir dažnėjančiu smurtu prieš žurnalistus, tačiau joje buvo galimas nesutarimas – ir politika nebuvo vieno žmogaus šou. […]

Svarbu tai, kad rinkimai Ukrainoje buvo iš esmės laisvi ir sąžiningi, kokie jie niekada nebuvo Lukašenkos Baltarusijoje. Nors parlamente buvo daugybė tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų, ten veikė ir gyva opozicija, greitai ėmusi palaikyti protestus. Net viena Ukrainos politikos žaizdų suteikė erdvės manevruoti. Ukrainos oligarchai, ilgą laiką vaidinę neproporcingą ir dažnai kenksmingą vaidmenį šalies politikoje, vis dėlto pasitarnavo kaip alternatyvi galios bazė. Turtingų Baltarusijos verslo lyderių politinė įtaka, kita vertus, yra nereikšminga. […]

Ukrainos revoliucijoje vaidmenį suvaidino istoriniai ir kalbiniai skirtumai.

[…] Vakarų Ukraina, kadaise buvusi Austrijos-Vengrijos imperijos dalis, istoriškai žiūrėjo į Vakarus – tai patvirtina tvirtas palaikymas asociacijos susitarimui su Europos Sąjunga vakarinėje Ukrainos dalyje – susitarimui, sukėlusiam Maidano protestus ir tolesnius įvykius. […] Baltarusija, atvirkščiai, beveik neturi kalbinių, religinių ar etninių skirtumų […]

Ukrainoje protestuotojai turėjo aiškų tikslą. Viskas, ką šiuo metu turi baltarusiai, yra pyktis ir pasipiktinimas.

Ukrainiečiai aiškiai siekė nukreipti šalį Europos ir demokratinės, klestinčios ateities link. ES asociacijos susitarimas, sukėlęs visą šurmulį, būtų padaręs Ukrainą, jei ne ES nare, tai bent prekybos partnere, besilaikančia vakarietiško stiliaus taisyklių ir reglamentų. Aiškus tikslas reiškė, jog greitai iškilo protesto judėjimo lyderiai. Svarbiausias skirtumas Baltarusijoje yra tas, kad protestai neturi aiškaus lyderio. Tai daugiau pykčio išraiška, o ne sąmoningas bandymas nuversti režimą. […]

Nepaisant visų skirtumų, tarp šių dramatiškų perversmų yra keletas konstantų. Jei Maskva nuspręstų įsikišti, pavyzdžiui, ji tam turėtų daugybę svertų – panašių į tuos, kuriuos ji panaudojo prieš Ukrainą – nutraukdama energijos tiekimą, pradėdama kibernetinius išpuolius ar naudodama sau lojalią rusakalbę žiniasklaidą. […]

Skaityti visą tekstą (anglų k.)

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close