Kodavimas nėra skaitymas

 |  Stephanie Cohen 

Ivanka Trump neseniai pranešė, jog šią vasarą su savo penkiamete dukrele lankys kodavimo pamokas. „Mes nekantraujame drauge pradėti mokytis šios neįtikėtinai svarbios naujos kalbos“, – pasakė Trump kalbėdama Smitsonian nacionaliniame oro erdvės ir kosmoso muziejuje Vašingtone. „Kodavimas išties yra ateities kalba.“

Daugelis technologijų guru mums kartoja kaip Ivanka, kad kodavimas – ne tik nauja informacinių technologijų kalba, bet ir dvidešimt pirmo amžiaus „naujasis skaitymas“. Kodavimas taip triukšmingai reklamuojamas tokiu metu, kai mokyklose vis mažiau vaikų įgyja kertinių skaitymo įgūdžių.

Iš tikrųjų kodavimas yra kodavimas, o skaitymas yra skaitymas. Tai skirtingo pobūdžio įgūdžiai, ir daugumai visada gerokai dažniau teks skaityti, nei koduoti. Kaip rašoma neseniai pasirodžiusiame Bloombergo straipsnyje apie technologijų ekspertus, „daugiausiai pasiekę technologijų specialistai, rodos, turi vieną bendrybę – jie skaito.“

Vis dėlto, Trump ne vienintelė, ieškanti savo vaikams pritaikytų kodavimo ir  STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) pamokų. Tėvai yra bombarduojami kodavimo pamokų reklamomis visur, net žaislų parduotuvėse, internete, vietinėse bibliotekose ir mokyklose. Google paskelbė apie naują iniciatyvą, pavadintą „Bibliotekos pasirengusios kodavimo projektui“. Projektui vadovauja Amerikos bibliotekų asociacija, skatinanti bibliotekininkus paraginti vaikus „tyrinėti kompiuterijos mokslą“ ir „supažindinti“ juos su šaltiniais, kurių prireiks mokantis koduoti.

Kai kurių kampanijų metu stengiamasi patraukti net trejų metų mažylius tikinant tėvus, neva, nors jų mažyliai nemoka skaityti ar rašyti, nors patys nenueina į tualetą, vis dėlto jie gali gauti ženklelį „Aš moku koduoti“. Tokią žinutę slepia ir vienas iš naujausių kodavimo žaislų Cubetto. Žaislas panašus į medinių kaladėlių rinkinį, yra skirtas „tikrai labai mažiems vaikams“ ir moko juos „koduoti“. Cubetto sukūrusios kompanijos Primo vadovas pasakė: „Esame įsitikinę, kad kodavimas yra naujasis raštingumas, todėl jam nuo ankstyvo amžiaus turi būti skirtas didžiausias dėmesys.“

Net ir puikiai išsilavinę žmonės šiandieną vis dėlto negalėtų patys pataisyti kavos aparato, automobilio, mikrobangės, spausdintuvo ar dar ko nors, tačiau mes esame apsėsti idėjos išmokyti savo vaikus paliepti kitam daiktui ką nors padaryti net nemokant kalbėti ar skaityti. Kaip 2006-aisiais  The New Atlantic skelbtame straipsnyje „Amato pamokos – sielos ugdymas“ rašė Matthew B. Crawfrodas, „pastaraisiais metais įsitvirtino inžinerinė kultūra, kurios tikslas – „paslėpti visą mechanizmą“, todėl mūsų naudojamų daiktų neįmanoma tiesiogiai apžiūrėti ir ištyrinėti. Tik pakelkite kokio nors automobilio (ypač vokiško) kapotą ir pamatysite, kad variklis – tarsi tviskantis beveidis obeliskas, sužavėjęs  urvinius žmones pirmuosiuose filmo „2001-ųjų kosminė odisėja“ epizoduose.“

Atrodo, kad vaikų mokymas koduoti yra atsakas į nuojautas, jog įmanoma naująją kartą ištreniruoti taip, kad ji būtų „techniškesnė“, vadinasi, geriau gebanti valdyti įrenginius, kurių gyvenime randasi vis daugiau. […] Stengiamasi įtikinti tėvus, kad vaikystėje lankytos kodavimo pamokos kažkokiu būdu padės vaikams jau vėliau sėkmingai siekti karjeros, nors dabar dar sunku tvirtinti, kad tikrai taip bus.

Prisiminkime istoriją ir pasiskaitykime apie įžymių išradėjų, verslininkų ar mokslo šviesulių gyvenimus; dažnai  pamatysime jų visų istorijas jungiančią giją – jie visi anksti pradėjo skaityti ir skaitė daug, todėl tapo atviri pasaulio stebuklams ir gebėjo įžvelgti sąsajų ten, kur jų neįžvelgė kiti.

Ankstesnių kartų didieji išradėjai ir technologai (ir daugelis šios kartos žymių žmonių) nustebtų išgirdę, jog kažkas teikia pirmenybę techniniams įgūdžiams, o ne kertiniam raštingumui, nes daugybė šviesių techniškų protų nuo jaunumės buvo nepasotinami skaitytojai. Technologijos jiems neatrodė kaip galimybė rinktis iš kelių variantų („paeksperimentuosiu mokslo srityje, nes nekenčiu skaityti“). Noras eksperimentuoti ir susidomėjimas mokslu kilo skaitant.

Viena iš pačių laukiamiausių Microsoft įkūrėjo Billo Gateso žinučių – metų gale skelbiamas jo rekomenduojamų knygų sąrašas. Tesla įkūrėjas Elonas Muskas ryte ryja knygas ir yra pasakojęs apie tai, kokį poveikį vaikystėje jam darė knygos. Jis skaitydavo mokslinę fantastiką ir biografijas (žymių išradėjų biografijas, suprantama). Benjaminas Franklinas, oficialiai negavęs gero išsilavinimo, nuo jaunystės buvo prisiekęs bibliofilas, Johno Bunyano veikalus mainęs į pigių plonų R. Burtono istorijos knygelių serijas.

Kartą išradėjas Nikola Tesla pasakė Markui Twainui, kad jo knygos išgelbėjo jam gyvybę, kai Serbijoje dar vaikystėje jis sirgo maliarija ir daug laiko turėjo praleisti ligos patale negalėdamas veikti nieko kita, kaip tik skaityti. Thomas Edisonas jaunystėje taip pat buvo aistringas skaitytojas; jam ypač patiko Victoro Hugo „Vargdieniai“ ir Thomaso Paineʼo „Proto amžius“.

Kodavimas – išties naudingas įgūdis tiems, kas nori žengti į kompiuterių mokslo ar kompiuterinės inžinerijos sritį. Tačiau kodavimas niekada nepakeis skaitymo; ir neturėtų pakeisti. Šiaip ar taip, prieš sukurdami pasaulį keičiantį kodą, turėtumėte tą pasaulį suprasti, o geresnio būdo to padaryti kitaip nei skaitant nėra.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close