Klimato kaita: ar medžiai gali kenkti? | The Economist

Spauskite čia, jei norite perskaityti vaizdo įrašo transkriptą lietuvių kalba.

.

2019 m. vasara – Amazonės džiunglėse siaučia daugiau nei 38 tūkstančiai gaisrų. Gaisrų, kuriuos sukėlė žmogus. Per pastaruosius 50 metų iškirsta beveik 17% didžiųjų pasaulio miškų. Per pastaruosius penkerius metus miškų naikinimas visame pasaulyje paspartėjo beveik dvigubai.

Mokslininkai mano, kad nuo žmonių civilizacijos pradžios visame pasaulyje medžių skaičius sumažėjo beveik perpus. Naikinant miškus auga anglies dioksido kiekis atmosferoje. Gera žinia yra tai, kad juos atsodinant dalis atmosferoje esančios anglies gali būti vėl „užrakinta“ medžiuose.

Ši moteris organizuoja safarius… Anglijoje. Lankytojai čia atvyksta pamatyti ne vien laukinius gyvūnus – juos taip pat domina ir laukiniai medžiai.

Beveik prieš 20 metų Isabella Tree (medis, liet.) – taip, tai yra jos tikrasis vardas – grąžino gamtai 1400 ha Sussexo grafystės žemės – jos tiesiog nekultivuodama. Jos manymu, tai yra geriausias būdas panaudoti žemę kovojant su klimato kaita.

Norint stabilizuoti klimatą, pasaulio į orą išmetamos anglies kiekis iki 2050 m. turi sumažėti iki nulio. [Simonas Lewisas yra globalių pokyčių analizės profesorius.]

Ko gero dar niekada pasaulis nematė didesnių užmojų masiškai sodinti medžius. Prieš penkerius metus 51 šalis įsipareigojo iki 2030 m. pasodinti daugiau kaip 3,5 mln. kvadratinių kilometrų miško. Tai plotas, šiek tiek didesnis už Indijos teritoriją. Tikėtina, kad 2030 m. šis tikslas bus pasiektas. Bet ne viskas taip paprasta…

Monokultūrinių medžių, pavyzdžiui, eukaliptų, plantacijos auga greitai, tačiau maždaug kas dešimt metų šie medžiai kertami, taip išleidžiant į atmosferą didžiąją dalį juose sukauptos anglies.  Pasak kai kurių tyrimų, tai reiškia, kad monokultūriniai miškai „suriša“ tik maždaug vieną keturiasdešimtąją natūralių miškų kaupiamos anglies dalį.

Iš tikrųjų, įgyvendinus pažadus pasodinti milijonus medžių, anglies gali būti sukaupta 26 milijardais tonų mažiau, nei būtų galima tikėtis. Kartais miškų sodinimo motyvai būna ne tokie žali, kaip gali pasirodyti. Iki 2020 m. Airija yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 20%, lyginant su 2005 m. Tačiau dabartinė padėtis rodo, kad sumažėjimas geriausiu atveju sieks vos 5%. Miškų sodinimas gali padėti Airijai išvengti didelių baudų už ES tikslų nevykdymą, nes anglis, kurią Airijoje sodinami miškai galėtų kaupti ateityje, šiandien galima laikyti „anglies kreditu“.

Taigi šiuo metu Airijoje sparčiai didinami miškingų teritorijų plotai. Deja beveik visos šios teritorijos užsodinamos vienos rūšies spygliuočiais. Pastaruoju metu vietos bendruomenės pradėjo protestuoti prieš šias spygliuočių plantacijas, sakydamos, kad monokultūriniai miškai atneša daugiau žalos nei naudos. Siekiant kuo greičiau paruošti vartojimui tinkamą medieną, Airijos miškai yra gausiai tręšiami trąšomis, kurios išskiria šiltnamio dujas – azoto oksidą. Be to, spygliuočių plantacijos labai tankiai užsodinamos.  Tai beveik neleidžia saulės spinduliams prasiskverbti į pažemę ir kenkia biologinei netoliese gyvenančių bendruomenių įvairovei. […]

Noras uždirbti pinigų dažnai tampa pagrindine priežastimi teikti pirmenybę monokultūrinėms plantacijoms. Dėl to kai kurie ekspertai modeliuoja ateitį, kurioje anglies mažinimo politika apimtų finansines paskatas puoselėti natūralius miškus. Tačiau tokiu atveju turėsime pasukti galvą kaip visiems tiems miškams surasti augimui tinkamų plotų.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close