Kodėl krikščionys neturėtų išleisti iš rankų Kalėdų

 | Jenniferė Graham

Kiek anksčiau šiais metais konservatyvių pažiūrų rašytojas Rodas Dreheris kreipėsi į krikščionis siūlydamas parengti „strategiją atsimesti“ nuo pasaulietinio gyvenimo, kad vis priešiškiau į tikėjimą žvelgiančioje kultūroje būtų išsaugotos jų vertybės. Visa tai jis apibūdino kaip „Benedikto pasirinkimą“.

Vienas airių kunigas šventėms pasiūlė savitą Benedikto pasirinkimą pareiškęs, jog krikščionys švenčia Įsikūnijimą, pagonims palikę Kalėdas.

Tėvas Desmondas OʼDonnellis Belfast Telegraph žurnalistui pareiškė: „Mes praradome Kalėdas taip, kaip praradome Velykas, mums net nereikėtų šio žodžio vartoti.“ Jis tęsė: „Mums reikia mesti jį iš galvos, nes Kalėdos jau pagrobtos, mums telieka tai pripažinti ir susitaikyti.“

Kunigo pastabos pasigirdo vėl susikirtus pasaulietiškumui ir šventumui, kai britų kepyklėlė sukūrė reklamą, kurioje pavaizduota prakartėlė ir trys išminčiai, apstoję ne kūdikėlį Jėzų, o bandelę su dešrele. Tokiame kontekste kunigo teiginiai suprantami, bet nėra teisingi.

Britai jau ne pirmą kartą juokiasi iš šventų dalykų. Aktorius komikas Rowanas Atkinsonas, dar žinomas kaip ponas Bynas, yra sukūręs labai juokingą epizodą, kuriame jo personažas žaidžia su žaisline prakartėle trikdydamas ramybę – „atveda“ aviganį šunį, robotą, „atveža“ tankus ir „atgena“ dinozaurą.

Nujaučiu, kad net pats Dievas juokiasi, kai malūnsparnio atskraidintas angelas magnetu iškelia Jėzų iš lopšio, kad mažyliui būtų ramiau.

Tačiau bandelė su dešrele gerokai peržengė aštraus humoro ribas ir pateko į didžiausios beskonybės lauką, todėl žmonės ir sukilo, internete išplatinę reklamos atitikmenį – spygliuota viela apsuktos kuokos atvaizdą; taip buvo išreikštas pasipiktinimas ir kviečiama boikotuoti.

Kompanija Greggs Bakery neva kuo nuoširdžiausiai skubiai atsiprašė ir Tviteryje toliau reklamuoja advento kalendorius Merry Greggsmas.  Taigi dabar tėvo OʼDonnellio pasipiktinimas tampa dar suprantamesnis.

Kunigas sakė, jog nesistengia iš pagonių atsiimti Kalėdų (šiaip ar taip, krikščionys iš jų pagrobė žiemos saulėgrįžą). Netikintieji irgi „nusipelnė švęsti, ir jiems reikia šventės; tai labai svarbi žmonių veikla, ir mums visiems jos reikia įtemptam gyvenimui paįvairinti“, – sakė jis. „Aš tik mėginu išgelbėti tikintiesiems Kalėdų tikrumą atsisakydamas „Kalėdų“ ir šį žodį keisdamas kitu.“

Tačiau kitokios – labiau įkvepiančios – strategijos imtasi Vašingtone, kur Vašingtono arkivyskupija iškėlė bylą JAV Sostinės metro valdančiai įstaigai (Metropolitan Area Transit Authority, angl.) už tai, kad buvo atsisakyta puošti traukinius ir autobusus kalėdine reklama.

Ši reklama turėjo būti arkivyskupijos rengiamos kampanijos „Rask geriausią dovaną“ dalis; kampanijos tinklalapyje skelbiama, jog „Geriausia Dievo dovana yra Jėzus ir Jo teikiama viltis“.

Tiesa pačios numatytos reklamos buvo miglotos – jose po žvaigždėtu dangumi pavaizduoti tik trijų piemenų ir dviejų avių siluetai, o šalia – kampanijos frazė ir tinklalapio adresas.

Tokia reklama išties galėjo pažeisti transporto organizacijos politiką, draudžiančią „politinę, religinę ir ką nors propaguojančią reklamą“, tačiau teisme gindama savo tiesas arkivyskupija parodė stebėtinai tvirtą stuburą ir vadybinę nuovoką, gal net geresnę nei minėtos neskoningosios britų kepyklėlės.

Kitaip nei kunigas iš Dublino, Vašingtono arkivyskupija atsisako perleisti „Kalėdų tikrumą“ Victoriaʼs Secret, vietiniam loto ar kitiems prekeiviams, gražiai pasipelnantiems iš žiemos švenčių. Ši kova primena Winstono Churchillio dvasią: „Niekada nepasiduok. Niekada nepasiduok. Niekada, niekada, niekada“; Churchillis nebuvo religingas, bet tikėjo, kad jam „už nugaros plasnoja nematomi sparnai“.

Tie, kurie išpažįsta „Jėzų Kristų nugalėtoją“, privalo paisyti priesako atsukti kitą skruostą, kai kultūros chuliganai šaiposi iš jų tikėjimo ir tradicijų, bet gerasis Nazarietis nesakė, kad reikia mesti iš glėbio eglutę ar meduolius ir bėgti sau. Kalėdos – viena iš didžiausių bažnyčiai suteiktų Dievo dovanų ir viena iš didžiausių bažnyčios dovanų pasauliui.

Mes tą dovaną gerbiame ne liaudamiesi kovoję prieš jos išniekinimą, bet išlaikydami jos šventumą savo namuose ir bažnyčiose. Nepaisant prakartėlių su bandelėmis, tai vienintelė diena, kai visas pasaulis nuščiūva, vienintelis metas, kai pasaulietinėse radijo stotyse skamba Tell all the world Jesus is King, vienintelis metas, kai viso pasaulio bažnyčiose neįmanoma rasti vietos atsisėsti.

Šitai ginti verta.

Toje pačioje 1941-ųjų kalboje Churchillis sakė: „Niekada nenusileiskite jėgai, niekada nenusileiskite akivaizdžiai triuškinančiai priešo galybei.“

O aš dar pridurčiau: „…ypač tada, kai vienintelis to priešo ginklas – bandelė su dešrele.“

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close