Kinų visuomenės stebėjimo sistema. Įspėjimas Vakarams

 |  Polas Rovanas Brianas 

Įsivaizduokite Rytų Vokietiją, padauginusią steroidų ir štai – šiandienos Kinijos Liaudies Respublika.

Vietoj gausybės piliečių, šnipinėjančių savo kolegas ir šeimos narius, valstybei tarnauja šiandienos ištobulinta informacijos rinkimo technologija, kompiuterio žurnaluose registruodama kiekvieną jūsų žingsnis – nuo rutininio iki paties intymiausio. Toliau duomenys yra persiunčiami į psichometrinę taškų sistemą, kuri lems ar jūs lengviau ar sunkiau gausite paskolą, prasiplės arba sumažės jūsų įsidarbinimo galimybes, ir panašiai pasikeis bet kuris kitas pamatuojamas jūsų, piliečio, gyvenimo aspektas.

Galbūt užsieniečiams Kinijos visuomenės kreditų sistema atrodys absurdiška ir abstrakti, bet ji labai reali. Privalomoji programa, sukurta dar 2014-aisiais, šiuo metu yra tobulinama, kad į ją būtų įtrauktas kiekvienas pilietis. Ji pilnai įsigalės iki 2020-ųjų; ją įdiegs bendromis savivaldybių ir vyriausybės pasamdytų privačių technologinių įmonių pastangomis.

Vakariečiai gali guostis: „žinoma, pas mus šito nebus, ar ne?“. Deja tikrovė turėtų priversti sunerimti.

Kinijos taškų sistema

Neseniai pranešta, kad „įvedus visuomenės kreditų sistemą, taškai bus skiriami arba atimami atsižvelgiant į sudėtingą tinklą, sudaryta iš 200 milijonų – teigiama, kad skaičius padidės trigubai per ateinančius aštuoniolika mėnesių – stebėjimo kamerų”. Atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant ir jūsų veiksmus bei pasisakymus, prarasite arba gausite visuomenės kreditų taškus. 

Jei jūsų giminaitis peikia vyriausybę, prarasite taškų. Jei jūsų elgesys tenkina vyriausybę, jūsų reitingas pakils, ir, geriausiu atveju, galėsite pasimėgauti tokia prabanga kaip teise laisvai keliauti, naudotis pažinčių portalų paslaugomis, gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis, mokėti mažesnius mokesčius, gauti geresnius darbo pasiūlymus ir pirmenybę stojant į pasirinktą universitetą.

Jei prarasite pakankamai daug taškų, galite labai greitai nusiristi iki visuomenės padugnių lygio: “prarasite taškų, jei kirsite važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje, pirksite per daug alkoholio ir koneveiksite vyriausybę“. Ant jūsų taip pat kris šešėlis, jei per ilgai žaisite video žaidimus, skleisite netikras naujienas (Markas Cukerbergas tik apsidžiaugtų), švaistysite pinigus nereikalingiems pirkiniams ir per dažnai padauginsite alkoholio.

Ironiška, kad taip pat neteksite daug taškų net ir tuo atveju, jei aktyviai reikšitės socialiniuose tinkluose.

Jei jūsų reitingas ženkliai kris, jums gali uždrausti skristi lėktuvu ar keliauti traukiniu, panaikinti jūsų socialinių tinklų paskyras, sulėtinti jūsų interneto ryšį, apriboti galimybes jūsų vaikams patekti į prestižines mokyklas ir uždrausti begalę kitų veiklų: dirbti didžiausiuose bankuose, eiti valstybės tarnautojo pareigas arba dirbti darbą, kuriam reikalingas vyriausybės leidimas (o tokių darbų Kinijoje labai daug). 

Kita bausmė – paviešinimas ir gėda: būsite įrašytas į juodąjį sąrašą tam, kad darbdaviai ir partneriai nesugalvotų apeiti sistemos. Kinų žurnalistas Liu Hu tai patyrė savo kailiu, kai į dienos šviesą iškėlė vyriausybės korupcijos (kokia staigmena!) atvejį. Jo socialinė padėtis smuko kosminiu greičiu, jį suėmė, įkalino, ir skyrė baudą. Atsakingos institucijos panaikino jo socialinių tinklų paskyras, o dabar jis dar negali ir skristi bei keliauti traukiniu. Darbdaviai jo šalinasi.

Vakarietiška tripartinė sistema

Vienas nesenas įvykis parodė, kad Vakarai taip pat galbūt nelabai atsilieka nuo Kinijos. Dėl konflikto, kuriame susikirto žodžio laisvė ir privataus sektoriaus technologijų monopolijų interesai, Alekso Džounso „YouTube“, „Twitter“ ir „PayPal“ paskyros ir dar daugelis kitų buvo panaikintos, tariamai už paslaugų naudojimosi sąlygų pažeidimą.

Piliečiai drąsiai reiškiantys savo politines pažiūras taip pat kartais tildomi ir atsiduria didžiųjų socialinių tinklų sergėtojų taikiklyje. Kai kurie konservatoriai siūlė nedrausti privačioms socialinių tinklų korporacijoms elgtis kaip tinkamoms su savo vartotojais, teigdami, kad privatus sektorius gali pats tvarkytis savo kieme (juk privatus sektorius – ne vyriausybė).

Bet, tai kas prasidėjo nuo „nežymaus“ cenzūros atvejo, kai Brendanas Eichas, buvęs „Mozilla“ vadovas, buvo išmestas iš darbo už tai, kad finansiškai rėmė pastangas referendumu pakeisti Kalifornijos konstitucijos 8-ą straipsnį, įtvirtinantį tradicinę santuoką, dabar išaugo į technologinę priimtinų nuomonių ir leistinos kalbos kontrolę.

Kita vertus, palyginus su minėta stebėsenos sistema Kinijoje, Vakarų pasaulyje privataus verslo vykdoma cenzūra – viso labo vaikų žaidimai.

Nors Edvardas Snoudenas išties atskleidė JAV žvalgybos galybę pasauliniu lygmeniu, Amerikos elitas kol kas netaiko savo piliečiams jokios sistemos panašios į Kinijos visuomenės taškų sistemą. Amerikiečiai savo ruožtu pamažu ieško būdų kaip apeiti žmogiškųjų teisių apribojimus, kuriuos kuria tiek verslininkai, tiek iliuzijų apsvaiginti Silicio slėnio technikos genijai. Kol kas.

Technologijų fanatikai, pavyzdžiui, pirmasis „Facebook“ prezidentas Šonas Parkeris, žadantys transhumanizmo pagalba tapti „nemirtingais viešpačiais“, gali puikiai pasitarnauti kaip naudingi idiotai, skatinantys technologijų kišimąsi į eilinių žmonių gyvenimus.

Tačiau kinams, prižiūrintiems visuomenės taškų sistemą, kištis į privačių žmonių gyvenimus daug lengviau, nes jų sistema pastatyta ant ilgus amžius gyvuojančio autoritarinio režimo pamatų ir dažniausiai yra priimama tarsi savaime suprantamas dalykas.

Kinijoje kontrastuoja nekontroliuojama technokratija, finansuojama milijardais, gaunamais iš nesąžiningos prekybos politikos bei valiutos kainų manipuliacijos ir visiška piliečių kontrolė. Kontrolės mastai stulbina. Jie atrodo tarsi bandomoji pasaulio dominavimo programos versija.

Kinijos socialinė sistema Amerikoje

Liuciferiškieji Silicio slėnio ir Pekino magnatai nori mus pažinti visose srityse labiau nei mes patys. Šios galios jiems reikia ne dėl to, kad mums padėtų tapti „tauresniais“. Šios galios jiems reikia, kad visiškai mus valdytų įvarydami į jų sukurtą milžinišką žiurkėno ratuką ir išnaudodami ekonomiškai ir socialiai. „Amazon“ žino greičiau, ką nusipirksite ir kai kuriais atvejais taiko „numanomą pristatymą“ išsiųsdami prekę anksčiau nei apsisprendėte.  

Ar jiems tai vien pažangus verslo sprendimas? Galbūt, bet prognostinės psichometrijos (predictive psychometrics, angl.) technologinės galimybės negerose (ypač didžiųjų centralizuotų valstybių) rankose gali tapti neapsakomai pavojingomis.

Kinija – labiausiai pasistūmėjusi link nesveiko technokratinio totalitarizmo scenarijaus, kuriame technologines sistemas prižiūrės abejotinos moralės, bet supergalių turintys socialiniai inžinieriai. Čia vietoj sąžinės balso, žmonės bus auklėjami pagal juos stebinčios „nematomos akies“ įgeidžius.

Tačiau ar taip sunku įsivaizduoti ateityje panašią sistemą ir JAV, skirstančią taškus ir reitingus piliečiams, pasitelkiant išmaniųjų technologijų tinklą? Sistemą, paremtą psichometrija ir stebėjimo technika, analizuojančią ir „koreguojančią“ vartotojų politinius ir moralinius poelgius?

Kinijos sistema – socialinės inžinerijos elito, siekiančio tapti Dievu, ar Velniu, didžiausias pasiekimas ir to jie siekia visiškai rimtai. Vertinantys sąžinės laisvę turi suprasti, kad orveliška šiuolaikinė Kinija – ne hiperbolė. Tai tikra sistema, kuri gali ateiti ir į Vakarus, nebent piliečiai aktyviai pradės aktyviai ginti laisves įsišaknijusias Vakarų filosofijoje.

Komentatorių rašalas galiausiai išbluks, jei nieko nedarysime, nesvarbu ar jį ištrins diktatorinė valstybė ar kontroliuojančių technologijų monopolijos. Kelias į pragarą grįstas „Google“ logotipais, šalia plevėsuojant Kinijos komunistų vėliavai. Paulas Rowanas Brianas yra žurnalistas, rašantis apie kultūrą, religiją ir politiką. Jį galite rasti socialiniame tinkle „Twitter“ @ paulrbrian’e arba apsilankyti jo svetainėje www.paulrbrian.com.