Kiek gyvensime? Politikai ir mokslininkai nesutaria

Pagal BNS Spaudos centro informaciją

Dr. Domantas Jasilionis (asmeninio archyvo nuotrauka)

Pensijų reformą ruošiantys valdantieji, ją ruošia remdamiesi prielaida, kad vidutinis šalies gyventojas pensijoje išgyvena 13 metų. Su tokia prognoze nesutinka VDU Demografinių tyrimų centro ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas-demografas Domantas Jasilionis.

Prognozuoti reikėtų labai atsargiai

Anot jo Europos statistikos departamentas „Eurostat“ prognozuoja, kad tikėtina gyvenimo trukmė 65 metų asmeniui Lietuvoje yra 17,3 metų. D. Jasilionis pabrėžia, jog tokio tipo prognozės yra labai slidžios ir problematiškos, mat ateitis turi savybę kisti.

Tiesa, Lietuva turi ir unikalią problemą. Egzistuoja didžiulė praraja tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės. Vyriausybės prognozė tinka nebent vyrams, kurie pensijoje paprastai nugyvena 14,5 metų. Tarp moterų šis skaičius siekia 20 metų. Kitaip nei išsivysčiusiose šalyse, labai didelė dalis Lietuvos gyventojų nešgyvena iki 65 metų t. y.  nesulaukia pensinio amžiaus. Ši problema itin ryški būtent tarp vyrų. Net trečdalis jų miršta nesulaukę 65 metų.

„Maža to, vyresnio amžiaus žmonės dažnai kenčia nuo įvairių lėtinių ligų. Kitaip tariant, jiems būtinos gerokai didesnės sveikatos apsaugos išlaidos. Išgyvenamumo duomenys labai skiriasi ir priklausomai nuo socialinių faktorių: gyvenamosios vietos, išsilavinimo. Lietuvos demografija yra labai diferencijuota. Taigi tie 13 metų yra be galo netikslus vidurkis. Vienoje socialinėje grupėje toji trukmė bus gerokai trumpesnė, o kitoje – ilgesnė. Patikimą prognozę pateikti yra labai sunku, o ši tikrai labai neaiški ir kelianti abejonių“, – dėsto mokslininkas.

Tikrosios problemos – jau visai šalia

Anot sociologo, tokios klaidingos prielaidos šaliai gali padaryti daug žalos. Lietuva ir taip kenčia nuo labai rimtos demografinės krizės, kuri artimiausiais metais dar garsiau praneš apie save. Šalis šiuo metu laikosi ant pakankamai gausių aštuntojo ir devintojo dešimtmečio kartų kūrybinio potencialo vaisių. Tačiau šie demografiniai dividendai yra laikini. Netolimoje ateityje mažas gimstamumas ir emigracija ims kelti rimtas problemas darbo rinkoje.

„Mes jau imame jausti šių procesų pradžią. Jie bus vis spartesni ir skausmingesni. Nuo jų akivaizdžiausiai kenčia mokyklos ir aukštasis mokslas. Lyginant 2008 m. ir 2018 m., matome, kad turime maždaug dvigubai mažiau aštuoniolikmečių. Jeigu apie 1990 m. mes kasmet turėdavome apie 60 tūkst. gimusiųjų, tai apie 2000 m. šis skaičius sumažėjo perpus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais į darbo rinką įsilies gerokai mažiau jaunų žmonių. Kitaip tariant, pirmąjį rimtą smūgį darbo rinkai mes pajusime jau po kelių metų“, – prognozuoja D. Jasilionis.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close