Keturios laisvės, veikiančios teisę balsuoti (ir viena neveikianti)

 | Benas Johnsonas

Foto: commons.wikimedia.org

Šį mėnesį buvo švenčiamos 100-osios Jungtinės Karalystės moterų balsavimo teisės metinės. Prieš šimtmečio paminėjimą Laisvės pažangos fondas (Foundation for the Advancement of Liberty) kiekvienos šalies rinkimų sistemą pirmą kartą įvertino Pasauliniu rinkimų laisvės indeksu. Išsiaiškinta, kad keturios atskiros laisvės susijusios su konkrečios šalies laisvais ir sąžiningais rinkimais.

Ataskaitoje buvo analizuojama 50 rinkimų įstatymų komponentų, suskirstytų į keturias kategorijas – politinį šalies vystymąsi, balsavimo laisvę, galimybę vykdyti rinkimines kampanijas ir tai, kaip labai rinkėjai įtikėję išrinktų pareigūnų atskaitomybe. Atradimai tokie:

 10 šalių, kuriose rinkimų laisvės daugiausia:

  1. Airija
  2. Islandija
  3. Šveicarija
  4. Suomija
  5. Australija
  6. Danija
  7. Portugalija
  8. Dominikos Respublika
  9. Jungtinė Karalystė
  10. Lietuva

10 šalių, kuriose rinkimų laisvės mažiausia: 

  1. Jungtiniai Arabų Emyratai
  2. Šiaurės Korėja
  3. Omanas
  4. Kinija
  5. Pietų Sudanas
  6. Eritrėja
  7. Kataras
  8. Tailandas
  9. Saudo Arabija
  10. Brunėjus

Apibendrinant, 104-ose iš 198 šalių rinkimų laisvės indeksas buvo tik „patenkinamas“ arba žemesnis. (Jungtinės Valstijos užėmė beviltišką 44-tą vietą dėl savo „painios“ rinkimų sistemos, tačiau pateko į pirmą dešimtuką tų šalių, kuriose balsuoti lengviausia; JAV balsuoti taip paprasta, jog kartais savo balsus gali atiduoti net mirusieji.)

„Tikra rinkimų laisvė gyvybiškai svarbi valdžios sistemos patikimumui ir teisėtumui“, – rašė Roxana Nicula, fondo pirmininkė.

Galimybė dalyvauti laisvuose rinkimuose koreliavo su keturiomis kitomis laisvėmis ir niekaip nesisiejo su dar viena.

Kas NEPASITARNAVO rinkimų laisvei?

Socialinis liberalizmas. Socialine prasme „progresyvesnis“ režimas nebūtinai sutampa su rinkimų laisve. Organizacija palygino rinkimų laisvę su Pasauliniu moralinės laisvės indeksu, matuojančiu, kiek piliečiai laisvi nuo valdžios suvaržymų moralės klausimais, tokiais kaip abortai, eutanazija, marihuanos legalizavimas, pornografija, legalizuota prostitucija, tos pačios lyties atstovų santuoka ir translytiškumo apribojimai.

„Tik Portugalija patenka į pirmą dešimtuką pagal abu indeksus“, – rašoma ataskaitoje.

Galiausiai išaiškinta, jog tarp socialiai liberalios politikos ir laisvo elektorato „tiesioginės koreliacijos nėra“.

Kas buvo svarbu?

Spaudos laisvė. Ataskaitoje nurodoma, jog laisvos spaudos reitingai ir Pasaulinis spaudos laisvės indeksas, kurį pateikė organizacija „Žurnalistai be sienų“, „glaudžiai susiję“.

Ekonominė laisvė. „Apibendrinant galima pasakyti, kad daugiau ekonominės laisvės turinčiose šalyse  rinkimų laisvės yra daugiau ir atvirkščiai“, –  rašoma ataskaitoje. „Daugiausia sutapimų matoma lentelių apačioje. …Šiaurės Korėja ir Eritrėja pagal abu indeksus demonstruoja prasčiausius rezultatus.“ Iš tyrimo akivaizdžiai matosi, kad ekonominė laisvė yra ir kitų laisvių garantas.

Religinė laisvė. Apžvelgus Pew tyrimų centro naujausio religinių apribojimų tyrimų rezultatus ataskaitoje daroma išvada: „Šalys, pagal rinkimų laisvę patenkančios į pirmas vietas, paprastai būna tarp tų, kurios džiaugiasi „menkais“ arba „nuosaikiais“ religinės laisvės valstybės apribojimais.“

Tačiau „šalys, kuriose yra valstybinė religija arba komunistinė sistema“ (tokiose šalyse valstybinė religija – ateizmas), atsiduria beveik pačioje apačioje pagal abu indeksus.

Kultūra. Nors šalyse, galinčiose džiaugtis rinkimų laisve, dominuoja krikščionys, ataskaitoje pažymima, jog daugelio krikščioniškų šalių rodikliai yra prasti, o šalių, kuriose dominuoja hinduizmas (Indija), žydų religija (Izraelis) ir budizmas (Japonija), rodikliai geri.

Ataskaitoje teigiama, jog skirtumus galima įžvelgti šalių kultūroje.

„Dvylika iš trisdešimties pasaulio šalių, turinčių daugiau rinkimų laisvės, priklauso anglosaksiškajam kultūriniam arealui“, – rašoma ataskaitoje. „Teisės tradicijos taip pat ganėtinai reikšmingai veikia rinkimų laisvės rodiklius; atrodo, kad rinkimų laisvei parankesnis anglosaksiškosios teisės arba bendrosios teisės, o ne kontinentinės teisės, mišrios teisės (su bendrosios teisės ir kontinentinės teisės elementais) ar islamiškos teisės laukas.“

Apibendrintai kalbant, „geresnę vietą užimančios šalys – tai Europos šalys, XVII ir XVIII a. tiesiogiai ar netiesiogiai išgyvenusios Švietimo epochą, įstengusios nutraukti absoliučių monarchijų režimus ir juos pakeisti parlamentine monarchija arba respublika“, – pratarmėje rašė Carlosas Alberto Montaneris, fondo garbės prezidentas. […]

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close