Ar kavinės be Wi-Fi gali būti patrauklios?

 |  Melanie Wilcox 

Anksčiau žmonės eidavo į kavines tam, kad pasinaudotų Wi-Fi.

Dabar jie ten lankosi norėdami interneto išvengti.

Patys žinote, kaip būna. Užeinate į kavinę ir matote, kad visi staliukai užsėsti studentų ar kokių laisvai samdomų žurnalistų, tarsi zombiai spoksančių į ekranus. Nėra kur prisėsti, kavinėje nykiai tylu, girdisi tik nuolat čia skambanti muzika ir kartkartėmis suburzgiantis espresso aparatas. Kiekvienoje kavinėje jautiesi taip pat ne tik todėl, kad kompanijos pasirinko tradicinės kavinės idėją ir visur prikūrė jos beveidžių kopijų, bet ir dėl to, kad dauguma kavinės klientų vos atėję ima elgtis kaip kiti – įsisiurbia į ekraną.

Kai persikėliau į Čikagą, maloniai nustebau netoli namų aptikusi knygyną/barą Kibbitznest Books, Brews & Blarney, kuriame nėra Wi-Fi, draudžiami nešiojamieji kompiuteriai ir nerekomenduojama naudotis išmaniaisiais telefonais. Viena iš Kibbitznest įkūrėjų Annie Kostiner sakė, jog ji atidarė šį knygyną norėdama išsaugoti bendravimą akis į akį. Vietoje Wi-Fi knygyno lankytojams siūloma stalo žaidimų, muzikos instrumentų, teminių pokalbių žaidimų, rašomųjų mašinėlių ir panaudotų knygų, kurių galima įsigyti.

Kostiner baigė Ilinojaus universitetą Čikagoje, vėliau aiškinosi, kaip mokytojai lavina vaikus. Tyrimai rodo, kaip keičiasi vaikų nervų sistema, naudojantis kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais; technologijos veikia net ir dvejų metukų vaikus. Ji sakė, jog mokytojams būtina žinoti, kaip vaikai mokosi. Ilgai naudojantis išmaniuoju įrenginiu vaikų smegenyse įvyksta tam tikri pokyčiai.

„Vaikai, čia ateinantys su tėvais, man sako, jog visus namų darbus atlieka kompiuteriu. Mes žengiame netinkamu keliu“, – sakė man Kostiner.

Kostiner teigimu, jos knygynas mėgina paprastai gvildenti rimtą temą. Knygynas pavadintas jidiš kalbos žodžiu kibbitz, reiškiančiu veiksmažodį „žaisti“, o antras žodžio skiemuo nest (lietuviškai „lizdas“) reiškia šilumą, kalbėjo ji.

Wild Detectives, knygynas-baras Dalase, Teksase, taip pat atsargiai bando propaguoti bendravimą akis į akį, o ne spoksojimą į ekranus. Nors Wi-Fi ten draudžiamas savaitgaliais, knygyne įrengta darbo erdvė, vadinamasis bendras darbo stalas, prie kurio gali prisėsti darbui nusiteikę knygyno lankytojai; jie gali naudotis Wi-Fi. Tačiau vis tiek stengiamasi, kad atėjusieji į knygyną liautųsi naršę internete ir bendrautų vieni su kitais. „Nejau manote, kad Hemingwayʼus, Faulkneris ar Kerouacas būtų tapę Hemingwayʼumi, Faulkneriu ir Kerouacu, jeigu tik būtų sėdėję prie rašomųjų mašinėlių ir nieko daugiau? Istorijos kuriamos iš autentiškos medžiagos – pokalbių ir žmogiško bendravimo“, – rašoma Wild Detectives tinklalapyje.

Kitos kavinės irgi nebeturi Wi-Fi ir yra visiškai uždraudusios naudotis kompiuteriais. Kavinės August First Bakery & Café Burlingtone, Vermonte, savininkė Jodi Whalen sakė NPR, jog kavinėje atsisakė Wi-Fi supratusi, kad ima prarasti potencialius klientus. Kai žmonės suprato, jog kavinėje renkasi tie, kurie kiaurą dieną sėdi prie staliukų spoksodami į nešiojamųjų kompiuterių ekranus, nebenorėjo čia lankytis. Kavinės šeimininkė pamėgino išjungti Wi-Fi per pietus ir galiausiai visai atsisakė interneto.

„Daugybė žmonių buvo nepatenkinti, bet iš tikrųjų mūsų pajamos ėmė didėti“, – NPR sakė Whalen.

Ne tik kavinės ar knygynai po truputį kuria erdves be kompiuterių. Amtrako traukinių bendrovė sav Quiet Car vagonuose draudžia pokalbius telefonu, reikalauja išjungti nešiojamų elektroninių įrenginių garsą arba naudoti ausines ir garsą pritildyti tiek, kad kiti keleiviai nieko negirdėtų. Tikslai skirtingi. Kavinės ir knygynai skatina pokalbius ir bendravimą, Amtrak’s Quiet Car siekia tylos, o ne bendravimo. Tačiau esmė ta pati – pastangos būti čia ir dabar.

Toks požiūris priešingas pozicijai, kurios laikosi vis daugiau restoranų ir kitų naujojo tūkstantmečio kartą aptarnaujančių įstaigų, kurios stengiasi keisti interjerą ir maistą pagal instagramo poreikius.

Turėtume sveikinti pastangas priešintis technologijų prisotintoms viešosioms erdvėms. Kaip skelbiama Nielsen Total Audience ataskaitoje, amerikiečiai jau dabar prie kompiuterių kasdien praleidžia daugiau nei po dešimt valandų. Stebiuosi, kad skaičiai nėra dar baisesni. Beveik visas naujienas amerikiečiai perskaito išmaniųjų telefonų ekranuose ir nesuskaičiuojamą daugybę valandų naršo socialiniuose tinkluose. Kaip NPR sakė psichologė ir Amerikos psichologų asociacijos pirmininkė, atsakinga už praktinius tyrimus ir asociacijos politiką, Lynna Bufka, nuolatinis bendravimas socialiniuose tinkluose, be perstojo skaitomos ir per televiziją transliuojamos žinios didina stresą.

Įstaigos be Wi-Fi pasitarnauja naujai (tikėtina, augančiai) žmonių grupei – tiems, kurie supranta, kad jiems reikia daugiau autentiško bendravimo ir mažiau virtualybės, daugiau erdvės ramiems apmąstymams ir mažiau socialinių tinklų kalbėjimo srautų. Tai, ką Annie Kostiner sakė apie Kibbitznest, tiktų mums visiems: „Turi būti pusiausvyra. Mes nesame prieš technologijas. Mes – už saikingą technologijų naudojimą.“