Kas pavojingiau: dirbtinis intelektas ar duonos skrudintuvas?

BNS spaudos centras

Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto forumo tyrimo duomenimis, žmonių darbo vietoms jis įtakos beveik neturės, o apie fantastiniuose filmuose matomus scenarijus, kol kas, apskritai galvoti per anksti. Kita vertus, baimindamiesi dėl tolimos ateities, kartais net nepastebime, kad dirbtinis intelektas jau šiandien tapo panacėja nuo daugelio kasdienių rūpesčių.

„Dažnai tenka pastebėti, kad žmonės nežino, kas tiksliai yra dirbtinis intelektas ir tuomet pradeda tikėti filmų, serialų ar fantastinių knygų siužetais. Tačiau tiesa yra tokia, kad dirbtinis intelektas, kalbant labai bendrai, yra savaime besimokantis ir betobulėjantis reiškinys. Ir tam, kad jį pastebėtum, pakanka apsidairyti aplinkui: tikėtina, kad gyvendami šiais laikais mes be dirbtinio intelekto pagalbos nepraleidžiame nė vienos dienos, o dirbtiniu intelektu paremti išmanūs sprendimai šiandien gerokai palengvina mūsų gyvenimą“, – sako „Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis.

Pasak eksperto, šiandien net įprasčiausi namų apyvokos daiktai kelia didesnę grėsmę nei dirbtinis intelektas. „Šių metų pradžioje JAV kilo milžiniškas gaisras, kuriam užgesinti prireikė 200 ugniagesių. Išsiaiškinus gaisro priežastį, paaiškėjo, kad dėl visko kaltas buvo paprasčiausias duonos skrudintuvas“, – teigia E. Adomkaitis ir dalinasi penkiais pavyzdžiais, kur dirbtinis intelektas lydi mus kasdien ir nenuskriaustų net musės.

Pirmas pavyzdys: išmani navigacija

„Skubėdami iš vieno miesto galo į kitą, dažnai savo maršrutą patikime išmaniai navigacijai, pavyzdžiui, „Waze“. Kai kur nors skubame, dažniausiai rūpinamės tik tuo, kad kuo greičiau atsidurtume reikiamoje vietoje ir todėl net nesusimąstome, kad išmanioji navigacija pati analizuoja automobilių srautą mieste, užfiksuoja eismo įvykius ar kitus trukdžius kelyje ir realiu laiku priima sprendimus, kaip pagreitinti kelionę. Tokia navigacija leidžia susitelkti į vairavimą ir negalvoti apie galimus maršrutus, todėl galima sakyti, kad šiuo atveju dirbtinis intelektas jau perėmė dalį žmogaus funkcijų šiam vairuojant, tačiau dar niekada jokia forma nepakenkė“, – sako E. Adomkaitis.

Antras pavyzdys: socialiniai tinklai

Kiekvieną kartą keldami nuotraukas į socialinį tinklą „Facebook“ mes rūpinamės, kad paviešintume kuo geresnį foto kadrą, tačiau kol mes džiaugiamės įkelta nuotrauka, socialiniame tinkle darbą pradeda dirbtinis intelektas: „Įkėlus nuotrauką į socialinį tinklą „Facebook“, jame pradeda veikti specialus veidų atpažinimo dirbtinis intelektas, akimirksniu pasiūlantis mums ant žmonių veidų pažymėti tuos žmones, kurie pavaizduoti nuotraukoje. Paprastai nesusimąstydami pažymime savo draugus ir stebime, kiek žmonių teigiamai įvertino nuotrauką, kurią prieš akimirką apdorojo veidus atpažįstantis dirbtinis intelektas“, – sako E. Adomkaitis.

Trečias pavyzdys: internetinės parduotuvės

Žmonės vertina patogias internetines parduotuves, bet mažai kas žino, kad viena šių parduotuvių patogumą užtikrinančių technologijų yra būtent dirbtinis intelektas: „Apsiperkant internetinėse parduotuvėse, pavyzdžiui, „Amazon“, joje nuolat gauname pasiūlymų nusipirkti kažką panašaus į tai, ką jau pirkome ar ką jau peržiūrėjome internetinėje parduotuvėje. Tai – taip pat dirbtinio intelekto darbas, nes tokiose svetainėse veikia prie vartotojo realiu laiku prisitaikanti paieškos bei pasiūlos sistema“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Ketvirtas pavyzdys: internetinis vertėjas

Turbūt visi esame bent keletą kartų naudojęsi „Google“ vertėjo paslaugomis, bet ar pajautėme, kad jis pasidarė tikslesnis ir kokybiškesnis? „Šis įrankis, beveik nejučia, tapo tikslesnis ir efektyvesnis, kai naudojantis juo tekstas verčiamas iš vienos kalbos į kitą. Taip, tai ir vėl dirbtinio intelekto nuopelnas, kuris nuolat mokosi bei gerina savo generuojamų vertimų kokybę. Panašiu principu veikia ir nuolat tobulėjanti „Google“ vaizdų paieškos sistema, veikianti dirbtinių neuroninių tinklų pagalba“, – teigia bendrovės atstovas.

Penktas pavyzdys: išmanieji namų tvarkytojai

Pasak E. Adomkaičio, savo namų ūkiuose turintys pačius naujausius robotus-tvarkytojus, tikėtina, taip pat jau susidūrė su dirbtiniu intelektu, kuris ne tik neskriaudžia aplinkinių, bet netgi tvarko jų buitį.

„Jau šiandien namų priežiūros rinkoje pilna dulkių siurblių arba grindų plovimo robotų, kuriuose įdiegtas dirbtinis intelektas. Šie robotai specialiais sensoriais geba nuskenuoti bei įsiminti patalpų plotą ir, jei šeimininkas neperstato baldų, trečią kartą tvarkydami namus tokie robotai pasirinks jau patį geriausią ar efektyviausią namų tvarkymo maršrutą“, – sako ekspertas.

Taigi, anot E. Adomkaičio, jeigu lygintume dirbtinį intelektą ir, pavyzdžiui, duonos skrudintuvą šiandien, labai tikėtina, kad skrudintuvas, jei jį naudosime dažnai, ilgainiui gali būti netgi pavojingesnis. O toks dirbtinis intelektas, kurį mėgstama vaizduoti filmuose, yra per daug tolima ateitis, kad jai pradėtume ruoštis jau dabar.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close