Kas kelia grėsmę mokslui?

Jeremy J. Baumergas | project-syndicate.org

 

Jeremy’is J. Baumergas Foto: Nickas Saffellis

Globalizacija, žinių skaitmeninimas bei vis didėjantis mokslininkų skaičius, iš pirmo žvilgsnio, atrodo kaip teigiamos mokslo pažangos tendencijos. Tačiau šie virsmai turi dvi medalio puses: jie skatina  negailestinga konkurencija grįstą, madų besivaikantį ir bandos instinktui pasiduodantį mokslinių tyrimų „darymą“ 

Mokslinės žinios ir technologinės naujovės, kaip pabrėžia Juval Noah Harari savo knygoje „Sapiens: trumpa žmonijos istorija“, yra viena iš pagrindinių ekonominės pažangos varomųjų jėgų. Vis dėlto šiuo metu nepaprastai mažai diskutuojama dėl mokslo būklės, nepaisant didelių iššūkių, susijusių su globalizacija, žinių skaitmenizavimu ir vis didėjančiu mokslininkų skaičiumi.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog visos šios tendencijos yra teigiamos. […]

Tačiau šios tendencijos turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Norint suvokti kodėlpirmiausia reikia suprasti, jog mokslas yra ekosistema. Kaip ir bet kuriai kitai ekosistemai, jai yra būdinga vidinė konkurencija. Universitetai konkuruoja, siekdami išsiskirti mokslinių tyrimų rezultatais. Moksliniai žurnalai varžosi, kad paskelbtų svarbiausius dokumentus. Konferencijų organizatoriai varžosi dėl labiausiai pasižymėjusių kalbėtojų. Žurnalistai konkuruoja dėl svarbiausių laimėjimų. Investuotojai konkuruoja, kad nustatytų ir remtų mokslinius tyrimus, kurie atliktų svarbiausius socialinio poveikio, saugumo ar komercinio pelningumo pokyčius.

Skaityti toliau (anglų k.)