Kalbininkė: daugelio lietuvių žodynas – labai ribotas

BNS Spaudos centro informacija

Ar kada susimąstėte, keliais skirtingais žodžiais galime išreikšti tą pačią mintį? Mūsų kalba be galo turtinga ir gausi sinonimų, kuriais galime pagyvinti ir praturtinti savo kalbą. Ji nuolat kinta, o ją tyrinėjantys specialistai puoselėja ir tobulina lietuvių kalbą taip, kad ji būtų ne tik tiksli, bet ir šiuolaikiška. Šiaulių universiteto docentės, lituanistės dr. Jolantos Vaskelienės teigimu, kalbininkai neretai bendradarbiauja su įvairių profesijų atstovais siekdami kalbą paversti priimtina ir kuo naudingesne visiems vartotojams.

Specialistė daugiausia tyrinėja žodžių darybą, sinonimiją ir teksto lingvistiką, domisi šių mokslų naujovėmis. Jos surinktų naujadarų sąraše yra daugiau nei 2000 darinių. Maždaug prieš dvidešimt metų, rengdamasi perimti dėstyti kursą iš profesoriaus Vytauto Sirtauto, ji pradėjo domėtis teksto lingvistika. „Taigi vedybos su teksto lingvistika iš reikalo virto bendru gyvenimu iš meilės“, – šypsosi J. Vaskelienė.

Žodžius vargu ar įmanoma suskaičiuoti

J. Vaskelienės, kaip mokslininkės, kelias prasidėjo tyrinėjant lietuvių kalbos darybinius sinonimus. Anot jos, nors lietuvių kalboje yra tik keturi pagrindiniai darybos būdai, darinių, ypač priesagų vedinių, dūrinių, yra labai daug.

„Darybinių sinonimų yra visose daiktavardžio darybos kategorijose (abstraktų, veikėjų, įrankių pavadinimų ir kitose), pavyzdžiui: užtarimas – užtara – užtartis, rėksnys (-ė) – rėklys (-ė) – rėkūnas
(-ė), seilius (-ė) – seilis (-ė) – seiliūzas (-ė) – seiliūgas – seiliūga, žliumba – žliumbaila – žliumbalius (-ė) – žliumbis (-ė) – žliumbius (-ė)  – žliumbeklis (-ė) – žliumbikas (-ė), gudruolis (-ė) – gudreiva – gudročius (-ė) – gudragalvis (-ė) – gudramintis (-ė) – gudraprotis (-ė). Gausu būdvardžių ir veiksmažodžių darybinių sinonimų, pavyzdžiui: derlingas (-a) – derlus (-i), apybaltis (-ė) – baltokas (-a) – pobaltis (-ė), šerkšnyti – šerkšnoti, urvinti – urvuoti“, – vardijo J. Vaskelienė.

Specialistė sako, kad vien iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pateiktų bendrašaknių būdvardžių galima sudaryti daugiau negu 700 darybinių sinonimų eilių. O jei surinktume darinius ir iš „Lietuvių kalbos žodyno“, kurį sudaro 20 tomų, darybinių sinonimų eilės būtų ilgesnės ir apskritai sinonimų eilių būtų daug daugiau. Darybiniai sinonimai yra tik viena iš sinonimų rūšių.

„Jei paisoma tik leksinės reikšmės tapatumo ar panašumo, į vieną sinonimų eilę gali būti dedami ir darybiniai, ir leksiniai, ir frazeologiniai sinonimai. Pailiustruosiu. Pavyzdžiui, reikšmę „sunkiai dirbti, triūsti“ turi ne tik veiksmažodžiai vargti – vargauti – kamuotis – galuotis – plūktis, bet ir frazeologizmai kryžiaus keliu eiti – kryžių nešti – geros dienos nematyti. Niekam tikęs žmogus gali būti pavadintas tokiais įvairių rūšių sinonimais: nenaudėlis  – nenauda  – netikėlis (-ė) – netikša – netikšis (-ė)  – nevykėlis (-ė) – nevidonas (-ė) – nelemtėlis (-ė) – nevertėlis (-ė) – pašlemėkas (-ė) – nelieta – nevaimėlis (-ė) – nuogara  – nuokara – pleiskus – žugara – žalių barščių giltinė – bieso pasamonas – bieso pusė – švento Jono bestija – nenaudos kąsnis – paršo koja – suskio (suskiaus) išpera – suskio (suskiaus) atbraila – šakalio vaikas – šuns kailis – šuns kumpis – šuns mėsa – šunų pakartuvė – velnio pluta – velnio sėkla – velnio skūra“, – dėstė specialistė.

Vis dėlto pasakyti lietuvių kalbos žodžių, sinonimų, frazeologizmų skaičių sunku ir vargu ar įmanoma. Jų yra labai daug. Štai, pavyzdžiui, Antano Lyberio „Sinonimų žodyną“ sudaro apie 5200 sinonimų eilių, apimančių 27 000 žodžių ir frazeologizmų, „Frazeologijos žodyne“ pateikti 24 000 frazeologizmų, „Lietuvių kalbos žodyne“ aprašyta 0,5 mln. antraštinių ir paantraštinių žodžių, o žodynas rengtas iš 4,5 mln. žodžių, dar 0,7 mln. kortelių yra papildymo kartotekoje.

„Daugelis iš mūsų naudojamės labai nedidele lietuvių kalbos žodyno dalimi – mūsų kalba yra neįtikėtinai turtinga“, – patikino J. Vaskelienė.

Naudingi dalykai sėdint prie kompiuterio

Gyva kalba nuolat kinta. Kai atsirandą naujų daiktų, dalykų, kai pasikeičia mūsų žinios, suvokimas, kai norime būti originalūs, mums iškart reikia žodžių. Lietuvių leksiką nuolat papildo tiek specialistų siūlomi, tiek įvairių lietuvių kalbos vartotojų sukurti naujažodžiai. Jų pavyzdžių gausu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne.

„Manau, kad lietuvių kalba darosi liberalesnė: pastaraisiais metais atsirado ir vis randasi kirčiavimo variantų, keičiasi, dažnai švelnėja bendrinės kalbos normų vertinimas, matome, kaip vieno stiliaus elementai pereina į kitą stilių. Kalbotyros specialistai vis dažniau dirba išvien su informatikos specialistais, nes lietuvių kalba keliauja ir į internetinę erdvę. Aš nuolat primenu studentams, kad daugybę su lietuvių kalba susijusių naudingų dalykų galima rasti tiesiog sėdint prie kompiuterio“, – nustebino specialistė.

Pirmiausia, pasakojo J. Vaskelienė, galima naudotis Lietuvių kalbos išteklių informacine sistema, kurioje pateikta 16 suskaitmenintų žodynų, 6 kartotekos, 4 elektroninės lietuvių kalbos išteklių duomenų bazės, taip pat įvairiais tekstynais, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu, Lietuvių žargono baze. Jau paskelbtas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštynas ir dalis žodyno.

„Šiais laikais daug daugiau žmonių naudojasi virtualiais ištekliais, todėl labai svarbu, kad įvairių sričių specialistai rūpimus dalykus, tai yra žodžius, frazeologizmus, sinonimus, terminus, rašybos ir skyrybos taisykles, konsultacijų banką, pasaulio vietovardžius ir kita, galėtų rasti keletą kartų paspaudę kompiuterio klavišus. Aš manau, kad turime ir išlaikyti tradicijas, ir kartu būti šiuolaikiški“, – įsitikinusi specialistė.

Meilės baudimu neįskiepysi

J. Vaskelienė Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje (VLKK) dirba daugiau negu metus ir yra dviejų pakomisių – Gramatikos ir Vadovėlių – narė. Ji pasidžiaugė, kad pildomas Lietuvos Respublikos terminų bankas – Kalbos komisijos posėdžiuose nuolat aprobuojami terminų straipsnių rinkiniai, vertinami terminų žodynai. Kalbos komisijos veiklos sričių yra daug ir įvairių: nutarimų, rekomendacijų, programų rengimas, rūpinimasis kalbos normomis, kalbos mokymu ir viešosios kalbos kultūros ugdymu, kalbotyros leidinių leidybos rėmimas ir begalė kitų.

Štai vienas ryškiausių šių metų įvykių Kalbos komisijos veikloje – Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statuso pakeitimas. Komisija šį sąrašą nutarė panaikinti kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonę, nes dauguma Komisijos narių mano, kad Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas yra pasenęs, neatspindi dabartinės kalbos normų. J. Vaskelienė sutinka su žmonėmis, kurie sako, kad neretai didesnį poveikį daro prevencija, o ne baudimas.

„Aš asmeniškai manau, kad meilės kalbai draudimu ir baudimu neįskiepysi. Aš tikiu, kai kam gal atrodo naiviai, kad žmogus turi būti sąmoningas. Lietuvoje yra daug kalbos atmainų: mes turėtume suprasti ir priprasti vieną iš jų vartoti pasirinkdami pagal situaciją, pagal atliekamą kalbos funkciją. Mes juk žinome, kaip reikia elgtis, kaip reikia rengtis vienu ar kitu atveju, taip pat turėtume žinoti, kada yra tinkama kalbėti bendrine, o kada kokia kitokia lietuvių kalbos atmaina. „Pasirinkti tinkamą kalbos variantą, ir apskritai kalbos etiketo, turėtų būti mokoma pavyzdžiu ir šeimoje, ir visose ugdymo įstaigose – nuo darželio iki universiteto“, – tvirtino J. Vaskelienė.

Labai svarbus ir žiniasklaidos – spaudos, radijo, televizijos – vaidmuo. Docentės įsitikinimu, žiniasklaidos atstovai turėtų rūpintis kalba ne bijodami baudų, o norėdami išlaikyti lygį ir būti pavyzdžiu. „Kalbininkai niekada nevaržė ir netaisė privačios žmonių kalbos. O viešai kalbėti lietuvių bendrine kalba išsilavinusiam žmogui turėtų būti savaime suprantamas ir įprastas dalykas“, – savo nuomone dalijosi J. Vaskelienė.

Su J. Vaskeliene pokalbį baigiame optimistiškai. Nors kartais sakoma, kad jaunimui lietuvių kalba nerūpi, jos nuomone, žmonių visais laikais būna visokių. Docentė įsitikinusi, kad buvo, yra ir bus tiek vyresnių, tiek jaunų žmonių, kuriems lietuvių kalba rūpi, kurie suvokia jos vertę, kurie moka ne vieną lietuvių kalbos atmainą ir geba ją tinkamai pasirinkti pagal situaciją.