Kodėl tikriausiai neteisingai rūšiuojate atliekas?

Pagal VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija informaciją

Yves Saint Laurent yra pasakęs: „mados ateina ir praeina“, o noras tausoti gamtos išteklius ir sumažinti vandens ir oro taršą Lietuvoje kasmet vis auga ir stiprėja. Šiuo metu visas atliekas šalyje rūšiuoja beveik pusė gyventojų.

Nors praėjusiais metais mes rūšiavimo konteineriuose surinkome 46 019 tonų pakuočių atliekų, tačiau pasitempti yra kur: kiekvienas per metus galėtų išrūšiuoti apie 60 kg pakuočių atliekų, tačiau išrūšiuojama tik apie 16,4 kg.

2019 m. duomenys. Šaltinis: „Pakuočių tvarkymo organizacija“

 

 

Vis dėlto, stengiantis auginti surūšiuotų atliekų dalį, kartais geriau nepersistengti. Skubėdami užpildyti spalvotuosius konteinerius galime, patys to nežinodami, pakenkti aplinkai. Pasirodo, kai kurios atliekos, iš pažiūros tobulai atitinkančios užrašą ant konteinerio šono, netinka rūšiuoti ir gali viso konteinerio turinį padaryti netinkamu perdirbti.

Štai trumpas sąrašas atliekų, kurių nevalia rūšiuoti perdirbimui.  Į stiklui skirtas talpas negalima krauti:

  • porceliano,
  • krištolo,
  • keramikos,
  • veidrodžių,
  • dezinfektantų buteliukų,
  • medicininių ampulių,
  • automobilių stiklų,
  • namų langų stiklų,
  • lempučių ir
  • televizorių ekranų.

Su rūšiuojamomis popierinėmis pakuotėmis maišytis neturėtų:

  • dokumentai ar jų segtuvai su metalinėmis dalimis,
  • šlapias, suteptas ar laminuotas popierius,
  • tapetai,
  • vienkartinės servetėlės, rankšluosčiai,
  • sauskelnės ir
  • vienkartiniai kavos puodeliai.

Rūšiuojant plastiko ir metalo gaminius į konteinerį nereikėtų krauti:

  • elektronikos prekių,
  • medicinos atliekų,
  • švirkštų,
  • higienos reikmenų,
  • dantų šepetėlių,
  • skutimosi peiliukų ir kompaktinių diskų.

Taigi rūšiuojant, kartais mažiau iš tiesų gali būti daugiau. Tačiau, jei rūšiuojate teisingai, jūsų indėlį į spalvotuosius konteinerius reikia tik didinti.

Kad to pasiekti, jūsų namuose tereikia penkių talpų: buitinėms atliekoms, stiklui, popieriui, plastikui ir tarai, kuri dalyvauja užstato sistemoje.

Daugelis pasakys, kad virtuvė – vieta, kurioje visada trūksta vietos, tačiau viskas paprasčiau nei atrodo: visada galima kai kurias talpas išnešti į balkoną, sandėliuką. Taip ne tik sutaupysite vietą, bet nereikės sukti galvos dėl estetinio vaizdo. O, nunešus atliekas į lauką prie surinkimo konteinerių, jas tereikės išmesti į tinkamas talpas.

Galiausiai, aplinką tausoti galime ne vien prisidėdami prie atliekų perdirbimo, bet ir apskritai mažindami atliekų kiekį. Tai padaryti paprasta: pradėkime nuo  daugkartinių apsipirkimo maišelių ir kavos puodelių naudojimo.

Lietuvoje, pavyzdžiui, per metus sunaudojama per 40 mln. vienkartinių puodelių kavai ir kitiems gėrimams. Jei įdėmiai skaitėte šį straipsnį, žinote, kad tokie puodeliai netinka perdirbti. Todėl daugkartinio naudojimo puodelis yra būtina kiekvieno gamtos bičiulio arsenalo dalis. Beje, daugkartiniai puodeliai paprastai gaminami iš perdirbamo plastiko, stiklo ar bambuko pluošto, todėl nauda – dvigubėja.

Taip pat žinotina, kad Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vandentiekio vanduo tinka gerti. Todėl naudodami daugkartines gertuves jas galite pasipildyti vandeniu iš čiaupo – taip ir sutaupysite, ir plastikinės taros nereikės apskritai naudoti.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close