Dr. I. Kalpokas: kaip R. Karbauskis viešąją erdvę perėmė

Dr. Ignas Kalpokas

Politologas dr. Ignas Kalpokas, (asmeninio archyvo nuotrauka)

Pastarosiomis savaitėmis didelio atgarsio sulaukė valstiečių lyderio R. Karbauskio pasitraukimas iš Seimo Kultūros komiteto ir frakcijos pirmininko pareigų, Seimo rinkimų sąrašo pirmojo numerio tarsi karštos bulvės mėtymas tarp jo ir premjero S. Skvernelio bei, aišku, pareiškimai apie buvusį Susisiekimo ministrą R. Masiulį ir neva neskaidriai jo pavaldžiose institucijose įdarbintus asmenis. Daugelio apžvalgininkų nuomone, šiuose veiksmuose sunku įžvelgti vidinės logikos – nebent desperaciją dėl krentančių reitingų (nors naujausi reitingai rodo tiek valstiečių, tiek Vyriausybės vertinimų atsigavimo požymių), pastarieji ketveri metai turėtų būti išmokę nenuvertinti R. Karbauskio ir jo bendražygių.

Žinoma, ypač kaltinimų R. Masiuliui atveju, tiesioginio politinio konteksto ignoruoti neįmanoma: tęsiantis neigiamos informacijos apie dabartinį ministrą J. Narkevičių srautui bei konfliktui tarp valdančiosios koalicijos ir Prezidentūros, idėja parodyti, kad esamas ministras mažų mažiausiai nėra išskirtinai blogas ir tiesiog yra tapęs dvigubų standartų taikymo auka atrodo suprantama. Bet dar svarbiau čia ne pats R. Masiulis ar kaltinimų turinys, bet žiniasklaidos dėmesio valdymas. Ir iš tiesų – nuo pat tada, kai R. Karbauskis pirmiausia paskelbė turįs kompromituojančios informacijos, o vėliau pradėjo dalimis skelbti kaltinimus, tiek žiniasklaida, tiek visuomenė daug daugiau dėmesio ėmė skirti praeities įvykiams, jų vertinimams bei žodžių karui tarp R. Karbauskio ir R. Masiulio nei dabartiniam ministrui ir jo veiksmams. Ir šiuo atveju visiškai nėra svarbu, kiek įtikinantys ir pagrįsti yra šie kaltinimai: svarbiausia, kad dėmesys yra nukreiptas nauja kryptimi. Juolab kad tokie kaltinimai ir nėra nukreipti R. Masiulio fanams ar valstiečių nemėgstantiems rinkėjams įtikinti – svarbiausias tikslas yra esamos ar jau pradėjusios abejoti, bet dar galutinai neprarastos paramos bazės atkirtimas nuo valstiečiams nepalankių žinučių. Tad labai svarbu nepamiršti, kad turinys yra visiškai antrinis dalykas: svarbiausia nukreipti dėmesį nuo nepalankaus diskurso ir perkelti jį link diskusijų dėl poveikio neturinčių detalių. Ir čia R. Karbauskis laimi bet kuriuo atveju: jei oponentai pasirenka atsikirsti, tuomet dabartinio ministro priedangos akcija pavyksta, o jei nusprendžia ignoruoti – metami kaltinimai gali nesunkiai prilipti.

Apskritai būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vienas iš valstiečių strateginių bruožų visos kadencijos metu buvo gebėjimas susidūrus su problemomis labai greitai nukreipti dėmesį kita kryptimi. Tokiems veiksmams galima priskirti ir R. Karbauskio atsitraukimo istoriją. Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu: politikas atsitraukia, tačiau dėmesys jam išauga, o žiniasklaida kirba įvairiausiomis spėlionėmis. Bet būtent čia ir galima matyti naudą: sprendimo netikėtumas ir, atrodytų, nelogiškumas jau savaime verčia tiek oponentus, tiek apžvalgininkus ieškoti paaiškinimų, atsakymų bei būdų reaguoti, o tai vėl reiškia papildomą dėmesį ir matomumą. Ir nors, kai kurių apžvalgininkų nuomone, tokia dezorientacija galiausiai bus nenaudinga visiems, tokia nuomonė remiasi pernelyg tradiciniu komunikacijos, kaip aiškios, įtikinimo siekiančios žinutės perdavimo, supratimu. Priešingai, šiandien informacinis chaosas nėra priešas, bet gali būti kuriamas sąmoningai. Pirmiausia, dezorientacija reiškia, kad auditorijų sprendimą vis labiau lemia ne ankstesnė ar nauja informacija, bet emociniai dirgikliai bei populiarūs raktažodžiai, kurie prasimuša per žinučių gausą. Tad kitas prognozuotinas žingsnis – tikslinių auditorijų sužadinimas, ką jau galima patyti kalbant apie neskaidrius ryšius (čia kaltinimai R. Masiuliui įgyja naują prasmę), patarėjų manipuliuojamą Prezidentą bei žiniasklaidos sąmokslą, motyvuojantį R. Karbauskio „ėjimą į liaudį“. Antra, tokia dezorientacija reiškia konkurentų žinutės sklaidos kaštų išaugimą: kuo daugiau viešojoje erdvėje padrikumo, spekuliacijų ir nenuspėjamumo, tuo daugiau laiko, pastangų ir kitų finansinių išteklių reikia oponentams, siekiant nukreipti informacijos tėkmę savo žinutės transliavimui. O tuo tarpu dabar, po ilgokos pertraukos, būtent R. Karbauskis ir kompanija kontroliuoja viešąją erdvę, valdydami, kas ir kaip apie juos yra kalbama.

Kitaip tariant, prieš kitą kartą kalbėdami, kad politikų komunikacijoje trūksta prasmės ir logikos, gerai pagalvokime. Nes visai gali būti, kad logika yra – ji tik kiek kitokia nei mes įpratę.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close