Kaip pastebėti mažąjį genijų? | The Economist

Spauskite čia, jei norite perskaityti vaizdo įrašo transkriptą lietuvių kalba.

.

Kaip pastebėti mažąjį genijų? Talentingi vaikai paprastai turi tris bruožus. Pirma, jie atskleidžia neeilinius gebėjimus labai jauname amžiuje. Mocartas pradėjo kurti muziką, kai jam buvo vos penkeri metai. Antra, jie startuoja savarankiškai. Srinivasas Ramanujanas kūrė sudėtingas matematines formules ir teorijas dar prieš gaudamas bet kokį matematinį išsilavinimą. Trečia, gabūs vaikai gali beveik pamesti galvą dėl savo hobių. Rašytojas Williamas Jamesas Sidisas vaikystėje kolekcionavo šūsnis panaudotų viešojo transporto bilietų, nekalbant apie tai, kad iki aštuntų savo gyvenimo metų jis išmoko kalbėti aštuoniomis kalbomis. Jis buvo priimtas į Harvardo universitetą būdamas 11 metų.

Visi šie jaunuoliai būtų puikūs kandidatai į „Mensą” – tarptautinę žmonių, turinčių aukščiausią IQ, bendruomenę. Jauniausiam jos nariui šiuo metu yra vos du metai.

Tačiau didžiulis protas, gali turėti ir trūkumų. Amerikos „Mensa“ bendruomenės nariai tris kartus dažniau nei plačioji visuomenė kenčia nuo alergijos bei depresijos ir beveik šešis kartus dažniau kenčia nuo nerimo. Tai tik keletas fizinių ir emocinių problemų, su kuriomis gali susidurti ypač gabūs vaikai. Svarbu anksti pastebėti tuos vaikus, tačiau daugelis jų praslysta pro akis.

Pavyzdžiui, daugelyje gabiems vaikams skirtų programų pamatysite stebėtinai mažai nepasiturinčių šeimų atžalų. 2015 m. Vieno Floridos regiono švietimo skyrius žengė novatorišką gabių vaikų atrankos žingsnį: patikrino visus vaikus dėl tinkamumo dalyvauti gabių vaikų ugdymo programoje. Po tokio patikrinimo dalyvių iš neturtingų šeimų skaičius padidėjo 180%, ispanakalbių vaikų – 130%, juodaodžių – 80%.

Kitaip tariant, norėdami pastebėti talentingą vaiką, turime jo ieškoti visur, ne tik tose bendruomenėse, kurios turi išteklių pastebėti savo mažuosius talentus.

„Nepastebėtų Einšteinų“ atpažinimo nauda gali būti didžiulė. „Matematiškai akseleruoto jaunimo tyrimo“ komanda jau 47 metus stebi 5000 itin gabių žmonių. Visų šios grupės vaikų testų rezultatai buvo pakankamai aukšti, kad jie galėtų patekti į universitetą, kai jiems buvo vos 13 metų.

Suaugę pirmieji 1650 stebėjimo dalyvių išleido 85 knygas, daugiau nei 7500 straipsnių ir kartu įgijo 681 patentą.

Trečdalis grupės asmenų įgijo daktaro laipsnį, tai yra 17 kartų daugiau nei šalies vidurkis. Taigi visuomenė taip pat gali gauti naudos, kai puoselėjamas vaikų genijus: vienas iš „Google“ kompanijos įkūrėjų, „matematikos Mocartas“ ir Lady Gaga, pavyzdžiui, buvo lavinami kaip gabūs vaikai.

Vaikai genijai gali pakeisti rytojaus pasaulį. Bet ar mes juos pastebėsime?

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close