Kaip „nubudęs“ kapitalizmas kenkia verslui

 |  Samuelis Greggas 

Dr. Samuelis Greggas (foto: emory.edu)

Viena iš labiausiai nerimą keliančių tendencijų verslo pasaulyje, yra „nubudęs“ (woke, angl.) kapitalizmas. Nuo sportinės avalynės gamintojos „Nike“, sprendimo atšaukti tradicine, neva vergiją primenančia, JAV vėliava puoštus sportbačius iki beveik 200 didžiųjų įmonių vadovų pasirašyto puslapio ilgio kreipimosi dienraštyje „New York Times“, apibūdinančio abortus ribojančius įstatymus kaip „kenkiančius verslui“ Amerikos korporacijos sparčiai stoja progresyvių aktyvistų pusėn.

To priežastys yra įvairios. Verslininkai ar verslo mokyklų dėstytojai gyvena tokioje pat kultūrinėje aplinkoje kaip ir mes visi. Kodėl, tad, jie turėtų būti mažiau paveikti šios kultūros nei visi kiti? Nenuostabu, kad daugelis verslo lyderių nuoširdžiai mano, jog jų įmonės turi agresyviai remti progresyvius tikslus, pradedant gender ideologija ir baigiant radikaliais religijos laisvės ribojimais.

Kiti tiesiog norėtų plaukti pasroviui. Kam pasirodys verta rizikuoti savo darbu Wall Street’e, pasakant žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovei, kad įmonės įsipareigojimas „įvairovei“ neapima politinių pažiūrų įvairovės? Dažnai korporacijų „nubudimas“ tėra noras nuraminti radikalius kovotojus. Bet jei verslininkai mano, kad aktyvistus pavyks nuraminti, tai jie mažai supranta apie šiuolaikinę kairę.

Yra įrodymų, kad kai kurie verslai reaguoja į dalies klientų norus, pvz. kad tiekėjai atitiktų jų politines pažiūras, taip pat į progresyviai nusiteikusių institucinių investuotojų spaudimą. Tačiau, kaip patyrė „Gillette“ ir „Dicks Sporting Goods“, ideologinis nuolaidžiavimas dažnai baigiasi finansiniais nuostoliais dėl konservatyvias politines pažiūras turinčių vartotojų pasipiktinimo.

Tačiau žvelgiant giliau, „nubudęs“ kapitalizmas ydingai supranta verslo pobūdį ir tikslus. Nenoriu pasakyti, kad privačios įmonės nėra atsakingos už platesnį visuomenės bendrąjį gėrį. Tačiau reikia suprasti, kad […] verslas, geriausiai tarnauja bendram gėriui būtent vykdydamas su jo tikslais tiesiogiai susijusią veiklą. […]

Kai kas, aišku, gali paklausti ar privačios įmonės neturi atsakomybės, peržengiančios jų veiklos ribas? Pastaraisiais dešimtmečiais dažnai tenka išgirsti, kad firmos turėtų būti atsakingos visiems ir kiekvienam, kam jų veikla daro įtaką. Priklausomai nuo to, kurį verslo etikos profesorių jūs skaitote, tokios suinteresuotosios šalys gali apimti įprastus asmenis, tokius kaip firmų klientai, bet gali apimti ir tokius pasaulinio mąsto dalykus kaip gyvoji gamta.

Kiekvienas verslo dalyvis turėtų laikytis bendrų moralės principų. Tai tarp kitko reiškia, kad verslai turi nežudyti, nevogti ir nemeluoti klientams ar kam nors kitam. Jie taip pat turi paklusti visiems teisingiems įstatymams, kuriuos įstatymų leidėjai priima visuomenės labui.

Būtent taip verslas vykdo savo pareigas visoms suinteresuotoms šalims. Tačiau yra ir kitas labai konkretus būdas, kuriuo verslas prisideda prie visuomenės gerovės. Tai siekimas to, kam įmonės yra skirtos pasiekti. […]

Kariuomenė, pavyzdžiui, užtikrina nacionalinį saugumą. Pagrindinė teismų sistemos pareiga yra vykdyti teisingumą. Kiekvienai sričiai reikalingos kompetencijos atspindi jos specifinį indėlį į visuomenės gėrį. Dėl to teisėjai nevadovauja karinėms operacijoms, o generolai, išskyrus karo padėtį, nevykdo teisingumo. Verslas savo ruožtu yra atsakingas už vieną pagrindinių visuomenės bendrojo gėrio dalių, t.y. už žmonių poreikius tenkinančios materialinės gerovės kūrimą ir plėtrą. Būtent taip verslas prisideda prie bendrojo visuomenės gėrio.

„Nubudęs“ kapitalizmas, kita vertus, gerokai atitraukia komercines įmones nuo jų indėlio į visų gerovę. Verslas egzistuoja ne tam, kad užsiimtų marksistinės sąmonės ugdymu, keistų šeimos struktūrą, įtvirtintų taiką pasaulyje ar taisytų istorijos skriaudas.

„Nubudęs“ kapitalizmas kenkia verslui, leisdamas įmonių vadybininkams, valdyboms ir generaliniams direktoriams apeliuoti į firmos politinius tikslus, kad pateisintų įmonę silpninantį išteklių panaudojimą. Kaip pabrėžia Stephenas Bainbridge’as, „vadovai, kuriems leista atsižvelgti į visų interesus, yra niekam neatskaitingi“. Šia prasme „nubudęs“ kapitalizmas leidžia valdyboms ir generaliniams direktoriams viršyti įgaliojimus ir išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Įtariu, kad „nubudęs“ kapitalizmas dar tik įsibėgėja. Aktyvistai supranta jo veiksmingumą priverčiant verslininkus ir verslų savininkus siekti visuomenės liberalizavimo. Nemažai verslo vadovų – kartais vengdami nemalonumų, kartais dėl savo pačių progresyvios ideologijos, kartais dėl drąsos trūkumo – mano, kad tai yra ateities verslo kelias.

Jie klysta. Užuot „budinę“ verslą, turėtume neleisti, kad mūsų moralinį akiratį apgaubtų sentimentalaus humanitarizmo migla. Turime aiškiai ir tvirtai kritikuoti „nubudusį“ kapitalizmą, ir neužmiršti, kad verslas kuria bendrąjį gėrį siekdamas savo ekonominių tikslų. Ant kortos stovi ne kas kita, kaip verslo gebėjimas savo unikaliu būdu kurti visuomenės gerovę.

Samuelis Greggas yra Actono instituto tyrimų direktorius ir Emory‘io universiteto Teisės ir religijos studijų centro mokslinis bendradarbis.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close