Kada vieno skiepo užtenka, o kada – ne?

BNS Spaudos centro informacija

Metų pradžioje padaugėjus susirgimų tymais ir kitomis, bene išnykusiomis laikytomis ligomis, užvirė diskusijos dėl kai kurių tėvų sprendimo neskiepyti savo mažamečių vaikų.  Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS cento (ULAC) specialistai primena, kad kai kuriuos vaikystėje gautus skiepus vertėtų atnaujinti ir suaugusiesiems. Skiepytis patartina ne vien vykstant į infekcijos židinius, bet ir tiesiog praėjus tam tikram laiko tarpui nuo ankstesnio skiepo.

Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina skirta tik vienam gripo sezonui. Imuniteto visam gyvenimui dažniausiai nesukuria taip vadinamos inaktyvuotos vakcinos, kurių sudėtyje nėra gyvų susilpnintų virusų, bakterijų ar jų dalelių. Dėl šios priežasties ir reikia daugiau vakcinos dozių, kad būtų sukurtas pilnavertis imunitetas.  Gripo vakciną rekomenduojama skiepyti kiekvienais metais, nes gripo virusai pasižymi gebėjimu greit mutuoti, todėl gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusus.

Šaltinis: ULAC

Lietuvoje valstybės lėšomis suaugusiems asmenims nuo 26 m. galima nemokamai pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo. Tai rekomenduojama daryti kartą per dešimt metų.  Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo kokliušo infekcijos planuojantiems tapti tėvais, ar jau susilaukusiems naujagimio tėvams ir seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.

Lietuvoje registruojamas vienas didžiausių erkinio encefalito sergamumas Europoje. Erkinis encefalitas – tai ūmi virusinė centrinės nervų sistemos  liga, kurią platina Ixodes genties erkės kraujo siurbimo metu. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną. Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus nuo 1 m. amžiaus ir suaugusius. Pirminei imunizacijai reikalingos 3 vakcinos dozės. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios dozės įskiepijimo intervalas gali būti nuo 5 iki 12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po 3 m. ir vėliau kitos palaikomosios (sustiprinančios) vakcinos dozės skiepijamos kas 5 m. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas.

Nepaisant to, kad kai kurių infekcijų Lietuvoje nėra registruojama ar registruojami pavieniai atvejai, šios ligos vis dar egzistuoja kitose šalyse. Keliautojai net nežinodami gali jas įvežti į mūsų šalį bei infekuoti imlius asmenis. Rizika užsikrėsti keliaujant priklauso nuo daugelio faktorių – nuo regiono, kuriame lankomasi, keliautojo amžiaus ir sveikatos būklės, kelionės trukmės, veiklos įvairovės. Jei anksčiau nebuvo pasiskiepiję ar persirgę, tai dažniausiai keliautojai skiepijasi nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, atlieka difterijos stabligės revakcinaciją. Keliaujantiesiems į endeminę poliomielito teritoriją reikalinga viena sustiprinančioji vakcinos nuo poliomielito infekcijos dozė. Jei keliaujama į endeminę geltonojo drugio teritoriją, reikia pasiskiepyti nuo geltonojo drugio infekcijos.

Daugiau ULAC patarimų apie skiepus galima rasti čia.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close