Jennifer Lawrence puiki išvaizda patinka ne visiems

 | Anna Farmer 

Jennifer Lawrence. Foto : John Phillips/Getty Images

Kai Jennifer Lawrence šaltą Londono vakarą pasirodė ant stogo surengtoje fotosesijoje, reklamuojančioje naują filmą „Raudonasis žvirblis“, pasipuošusi „Versace suknele apnuoginta nugara, nors šalia stovėję vyriškiai buvo susisupę į paltus“, New Statesman vyriausios redaktorės pavaduotoja Helena Lewis paskelbė žinutę Tviteryje, jog, atsižvelgiant į oro temperatūrą, toks aktorės įvaizdis pasirodė „liūdnokas, o drabužis per daug apnuoginantis“.

Feminisčių organizacija Fawcet Society pareiškė dar geriau, neva toks įvaizdis „apibendrina ir parodo visas kino industrijos ir platesnės visuomenės bėdas. Toks įvaizdis ją sudaiktina, užuot skatinęs pagarbą nuostabiam aktorės talentui. Mums išties teks įveikti ilgą kelią.“

Panelė Lawrence atkirto savo kritikams: „Tokios kalbos ne tik absurdiškos, bet ir be galo įžeidžios. Toji Versace suknelė nuostabi, nejau manote, kad tokį grožį galima slėpti po paltu ar muturiuoti skara?“ Ji sakė, kad fotosesija truko vos kelias minutes, nors „dėl tokios suknelės būtų galima stovėti sniege; mada man patinka, ir toks buvo mano pasirinkimas.“

Paprastai aktorių žodžiuose nereikėtų ieškoti rimtų filosofinių tiesų, tačiau šiuo atveju ji tikrai pasakė tiesą.

Nepaisant visų šūkių, šiuolaikinio feminizmo nedomina laisvas pasirinkimas – visoms moterims brukamas vienas sprendimas. Tokia totalitarinė tendencija išryškėjo ir kampanijoje, surengtoje kai kuriose šalyse mėginant apriboti moterų galimybę gauti visą informaciją, susijusią su abortais ir už juos geresniais pasirinkimais.

Feministės taip pat tvirtino, jog jeigu moterims būtų suteikta pasirinkimo laisvė likti namuose arba dirbti visą darbo dieną, jos veikiausiai rinktųsi darbą, todėl apskritai neverta kalbėti apie galimybę rinktis.

Jeigu galėtų, dauguma moterų pasirinktų Versace suknelę, tačiau […] Tačiau Fawcett Society norėtų išvysti panelę Lawrence, vilkinčią šilta striuke, storais džinsais ir Doc Martens auliniais.

Jų pasakymas, kad „teks įveikti ilgą kelią“, šiurpina. Telieka viltis, kad neketinama grįžti į Mao Tse-tungo komunistinę Kiniją, kur, laikantis komunistinės ideologijos, moterys buvo verčiamos demonstruoti lygybę su vyrais dėvėdamos vienodus apsmukusius kombinezonus. Gal jos ir galėjo džiaugtis skalbyklėn įmesto pakaitinio kombinezono prabanga, bet į Kiniją įžengus kapitalizmui, kinės moterys nusipurtė iš aukščiau primestą lygybę ir savo individualybę ėmė reikšti drabužiais. […]

Visa tai parodo, kaip labai klysta Fawcett Society; žavėtis moterimis ne tas pats, kas jas „sudaiktinti“ ar jų negerbti; jeigu būtų kitaip, daugelis moterų pasijustų kaltos dėl tokios nuodėmės.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close