Ramūnas Aušrotas. Koronavirusas ir skiepų karai

Ramūnas Aušrotas

Ramūnas Aušrotas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Lenkų spauda praneša, kad britai kitą savaitę pradeda pirmuosius klinikinius tyrimus su žmonėmis siekiant sukurti vakcina nuo SARS-Cov-2. O štai skiepų priešininkai Lenkijoje sako, kad per trumpą laiką saugios vakcinos sukurti neįmanoma.

Su koronaviruso pandemija sustiprėja ne tik abortų, bet ir skiepų karai.

Nuo kovo 1 d. Vokietija jau įsivedė privalomus skiepus nuo tymų. Ir nors oficialiai sakoma, kad prievartos nėra, asmenų, kurie neįrodys atsparumo nuo tymų, laukia administracinės baudos.

Pagal įstatymą, atsparumo nuo tymų testą turės pateikti visi asmenys, kurie dirba ar mokosi, yra prižiūrimi visuomeninėse institucijose – vaikų darželiuose, vaikų priežiūros įstaigose, mokyklose, švietimo įstaigose ar kitose įstaigose, kuriose yra mažamečių. Žinant, kad Vokietijoje ugdymasis šeimoje (homeschooling) yra draudžiamas, tai iš esmės reiškia visuotinės imunoprofilaktikos nuo tymų įvedimą.

Praeitais metais įvykęs tymų, o šių metų pradžioje – kokliušo protrūkis skatina politikus nuolat judinti privalomos nepilnamečių imunoprofilaktikos klausimą. Opozicinė LR Seimo TS-LKD frakcijai įžiūri dabartinėje Vyriausybės politikoje imunologijos politikos stygių. Ypač aktyvi šiuo klausimu yra frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: po praeitų metų pavasarinio tymų protrūkio LR Seime ji organizavo diskusiją apie skiepų privalomumą, o šių metų sausio 23 d. dėl įvykusio kokliušo protrūkio išplatino kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

 

Praeitos seimo Sesijos metu buvo užregistruoti du su šiuo klausimu susiję įstatymo pakeitimo projektai. LR Seimo socialdemokratų frakcija Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo papildymu siūlė įvesti privalomą vakcinaciją nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomelito, tymų, raudoniukės) vakcinų, turinčių likviduojamų infekcijų (poliomelito, tymų, raudoniukės) komponentų. Projektas taip pat numatė psichologinę poveikio priemonę nepaklūstantiems, t. y. informaciją apie atsisakiusius skiepytis perduoti teritoriniam valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui.

Situaciją švelninti ėmėsi LR Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė, užregistravusi LR Žmogaus užkrečiamų ligų ir kontrolės įstatymo pataisas, įstatymo lygmenyje numatančias mediko pareigą tinkamai informuoti apie individualią skiepo riziką, taip pat galimybę atsisakyti nuo imunoprofilaktikos dėl pagrįstos priežasties. Pagrįsta priežastimi projekte buvo laikomas atsisakymas skiepytis dėl vaistiniam preparatui būdingų sunkių nepageidaujamų reakcijų ar dėl vaiko sveiktos būklės, kai egzistuoja padidinta sunkių nepageidaujamų reakcijų tikimybė.

 

Įstatymo projektas taip pat numatė sudaryti galimybę pacientui pasirinkti pasirinkti kitą (vienvalentę) vakciną, o jei ji nekompensuojama – įsigyti ją savo lėšomis. Šis pataisymas būtų buvęs aktualus asmenims, kurie atsisako skiepų, nes abejoja imunoprofilaktikai naudojamos vakcinos pagaminimo etiškumu. Deja, kai kurios iš dabar naudojamų vakcijų – raudonukės, vėjaraupių ir hepatito A – yra sukurtos naudojant kadaise abortuotų embrionų ląsteles, ir kol kas joms nėra alternatyvų.Popiežiškoji gyvybės akademija pareiškė, kad katalikai nenusižengia moralei ir netgi elgiasi moraliai atsakingai skiepydamiesi, nepaisydami to, kad kai kurios vakcinos yra sukurtos pasitelkus abortuotų embrionų ląsteles, jei joms nėra alternatyvių vakcinų.

Ji konstatavo, kad, kalbant apie skiepus, visuomeninis gėris nusveria kadaise įvykusį bendradarbiavimą su blogiu, kai 1960-aisiais iš abortuoto embriono buvo paimtos ląstelės sukurti dabartiniams skiepams.

Ši išvada buvo padaryta remiantis Tikėjimo mokymo kongregacijos instrukcija „Dignitas personae“ kai kuriais bioetikos klausimais, kurios 35 punktas sako:

Morališkai proporcingi rimti motyvai gali pateisinti tokios „biologinės medžiagos“ naudojimą. Pavyzdžiui, pavojus vaikų sveikatai gali leisti tėvams pasinaudoti vakcina, sukurta naudojant neleistinos kilmės ląstelių linijas, turint prieš akis, jog visiems tenka pareiga pareikšti savo nesutikimą bei prašyti, kad sveikatos apsaugos sistema pasiūlytų kitokio pobūdžio vakcinų.

Socialdemokratų frakcija, susilaukusi neigiamos visuomenės reakcijos, savo įstatymo pasiūlymą atsiėmė. Bet neabejotina, kad skiepų klausimas sugrįš į LR Seimo darbotvarkę koronaviruso sukeltai krizei pasibaigus, ir skiepų skeptikų pozicijos bus silpnesnės. Labai tikėtina, kad neigiama koronaviruso pandemijos patirtis skatins Vokietija sekti ir kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą, gal net ir didesne apimtimi. Neabejotinai svarbiu taps proporcingo teisinio reguliavimo šioje srityje nustatymo klausimas.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close