„Įsivaizduok – nėra valstybių“

 | Davidas Thunderis

Tiek ekonominiai migrantai, tiek pabėgėliai dažnai atsiduria ypač pažeidžiamoje padėtyje. Neturėdami daugelio pilnateisiams piliečiams būdingų privilegijų ir apsaugų, jie turi peršokti aukštas biurokratines karteles, pirmiausiai tam, kad sutvarkytų savo teisinį statusą. Jie gali būti išsiunčiami iš šalies dėl techninių klaidų, kartais padaromų pačios priimančiosios šalies biurokratų; jie yra ypač pažeidžiami nesąžiningų darbdavių, išnaudojančių migrantus dėl jų riboto judumo.

Prieš kelias savaites 146 valstybių pasirašytas JT Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos buvo auksinė galimybė suteikti daugiau reguliarumo ir teisingumo migrantų padėčiai. Tačiau JT praleido šią galimybę parengdama dokumentą, kuris, nepaisant pagirtino siekio koordinuoti kovą su žmonių kontrabanda, yra persunktas neracionaliai utopiniais nediskriminavimo principais, kuriuos įgyvendinus būtų prarastas bet koks prasmingas migrantų ir piliečių atskyrimas. Nenuostabu, kad daugelis valstybių, įskaitant JAV, Australiją, Izraelį, Austriją, Vengriją, Bulgariją, Čekiją ir Lenkiją, nepritarė šiai sutarčiai.

Kai kurie susitarimo šalininkai atkreipė dėmesį, kad jo įsipareigojimai nėra teisiškai privalomi ir kad jame aiškiai pripažįstama suverenių valstybių teisė nustatyti savo migracijos politiką. Tačiau šis atsakymas pernelyg lengvai daro prielaidą, kad teisiškai neįpareigojantys dokumentai politinėje arenoje yra mažareikšmiai. Susitarimas nėra teisiškai privalomas, tačiau jis sukuria bendrą įsipareigojimo kontekstą sukurti „bendradarbiavimo sistemą“ pasaulinės migracijos politikai.

Susitarimo tekste terminai „įsipareigoti“ ir „įsipareigojimas“ minimi per 80 kartų. Taigi, jame esantys principai ir kalba, teisiškai įpareigojantys ar ne, gali daryti poveikį politikos formavimui ateinančiais metais. Viena nepaprastai plataus masto ir svarbos šio pakto sąlyga sulaukė stebėtinai mažai dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje: tai pasirašiusiųjų įsipareigojimas „pašalinti visas diskriminacijos formas“ prieš migrantus. Tai, kad aukšto lygio diplomatai skirtingą asmenų traktavimą supranta kaip neteisingą visais be išimties atvejais, rodo, kad mūsų politinis elitas vadovaujasi nekritiška ir nerealistiška integracijos ir lygybės samprata.

Nors šiuolaikiniame leksikone diskriminacija tapo savaime „blogu žodžiu“, yra daug teisingų ir teisėtų skirtingo asmenų traktavimo formų, atspindinčių faktą, kad socialinė tvarka grindžiama įvairiais ypatingais ryšiais: šeimose, socialiniuose klubuose, miestuose ir tautose.  Mažai tikėtina, kad šalys, pasirašiusios JT migracijos paktą, rimtai siekė sukurti pasaulį, visiškai be diskriminacinės sienų kontrolės. Tačiau tai būtų logiška pakto nepritarimo „visoms diskriminacijos formoms“ prieš migrantus pasekmė.

Norėdami ištirti absoliutaus nediskriminavimo filosofijos ribas, galėtume įsivaizduoti pasaulį, kuriame skirtingas asmenų traktavimas yra praeities dalykas; pasaulį, kuriame pilietybės privilegijos iš esmės turi būti taikomos visiems asmenims kaip jų visuotinė teisė. Tokią nekompromisinę egalitarinę viziją apdainuoja Johno Lenono hitas Imagine:

Įsivaizduoki žmones

Gyvenant šia diena…

Įsivaizduok – nėra valstybių

Juk tai nesudėtinga

Nėra dėl ko žudyti ar mirti dėl kažko

Religijos taip pat jokios nėra

Įsivaizduoki žmones

Gyvenant taikoje…

Didysis pasaulio be sienų mitas yra tai, kad visi žmonės, būdami lygūs, vien dėl savo žmoniškumo yra vienodai gerai pasirengę gyventi laisvoje visuomenėje ir palaikyti bei puoselėti jos institucijas – nepriklausomai nuo auklėjimo, kultūrinės aplinkos ar asmeninės istorijos. Kaip tik tokia naivi, bendražmogiška kultūrinė antropologija paskatino pražūtingus bandymus „persodinti“ Vakarų demokratiją į Iraką – šalį, kurioje prie despotiškos Saddaamo Husseino valdžios demokratinio kompromiso įpročiai nebuvo adekvačiai išsivystę.

Linkusiems švęsti pasaulį be sienų, būtų naudinga prisiminti, kad atsakingas pilietiškumas yra kultūros pasiekimas, kurio daugelis visuomenių nėra pasiekusios. Demokratiniai įpročiai nėra perduodami genetiškai, bet įtvirtinami iš kartos į kartą tam tikrose socialinėse, kultūrinėse ir istorinėse terpėse. Patinka tai kam nors ar ne, kultūros skiriasi ir ne visos vienodai palaiko demokratinį gyvenimo būdą. Nors piliečiai nėra paprasčiausiai kultūriniai „produktai“ ir gali atmesti tradicinius pasaulėvaizdžius, žmonės vis dėlto linkę laikytis įprastos kultūros ir socialinių grupių išminties.  Vadinasi, jei jūs nusprendžiate be atodairos sugriauti sienas tarp kultūrų ir visuomenių, tai, ką gausite, nebus visuotinė taika ir harmonija, bet destruktyvi požiūrių, lūkesčių ir įpročių kova.

Tas, kas yra įsišaknijęs į kultūrą, kuriai trūksta stiprios darbo etikos, neišmoks vokiškos darbo etikos tik dėl to, kad kirto Vokietijos sieną. Tas, kuris yra išsilavinęs kultūroje, kurioje už šventvagystę pakariama, netaps tolerantišku vien dėl to, kad persikraustė į liberalią šalį. Tas, kas tikėjo, jog moterys yra mažiau vertos už vyrus, staiga nepripažins moterų politinės lygybės tik dėl to, kad pakeitė gyvenamąją vietą.

Neišvengiamai pasakydamas, kad žmones labai veikia jų kultūrinė kilmė, ir kad ne visos kultūros yra vienodai draugiškos tokioms vertybėms kaip asmeninė laisvė, lyčių lygybė, religinis pakantumas ir ekonominė atsakomybė, būsiu kaltinamas ksenofobija ar „neokolonijiniu“ mentalitetu. Vis dėlto, sunku suprasti kodėl pastebėjimas, kad kai kurios kultūros yra mažiau svetingos demokratinėms vertybėms nei kitos, prilygsta neapykantai ar paniekai visiems, įskaitant žmones, iš nedemokratiškų visuomenių.

Šalta ir sunki tiesa yra tai, ko vakarietiškas politinis korektiškumas neleis mums pasakyti mandagioje kompanijoje: demokratijos, gerovės ir laisvosios rinkos institucijų mišinys, yra Vakarų tautų paveldas ir tikriausiai veikia tuomet kai piliečiai turi reikiamą požiūrį ir įpročius. […]

Nedidelis žmonių, susiformavusių nedemokratiškoje, fundamentalistinėje ar moteris žeminančioje kultūroje, skaičius gali įsilieti į demokratines visuomenes nepadarydami toms visuomenėms didesnės žalos. Tačiau daugelio žmonių, kurie nuo ankstyvo amžiaus įsisavino autoritarinius požiūrius, įsiliejimas į demokratinę visuomenę gali kelti grėsmę priimančiosios visuomenės kultūrinei infrastruktūrai.  Taigi pasaulio be sienų idėja toli gražu neatitinka Lennono svajonės apie „žmones, gyvenančius taikoje“. Tai greičiau socialinio chaoso ir politinio žlugimo distopija, kurioje milijonai migrantų į Vakarų šalis atvyktų nepasiruošę priimti demokratinės kultūros papročių ir normų.

Šie argumentai aiškiai parodo, kad absoliutus nediskriminavimo principas, kuriuo grindžiamas Pasaulinis migracijos susitarimas, yra keista karikatūra, neužtikrinanti vienodo orumo.  Vienodas orumas reiškia, kad visi žmonės turi būti vienodai traktuojami, atsižvelgiant į tai, kas jiems teisingai priklauso. Teisingi įsipareigojimai nėra vienodi visų šalių atžvilgiu; priešingai, jie skiriasi priklausomai nuo susijusių šalių santykių. Aš turiu ypatingų pareigų kitiems savo šeimos nariams; kitokios pareigos mane sieja su artimais kaimynais; dar kitos – su mano bendrapiliečiais; ir kitos – su laikinais gyventojais ir migrantais.

Žinoma, turėtume padaryti migracijos procesą kiek įmanoma labiau humanišku, tinkamai atsižvelgti į migrantų reikalavimus, ypač į tikrųjų prieglobsčio prašytojų reikalavimus. Be to, sunku nuvertinti kultūrinę ir ekonominę naudą, susijusią su tarptautine prekyba ir judumu. Vis dėlto, jei sutinkame, kad demokratinis pilietiškumas nėra užkoduotas žmogaus genuose, bet yra išskirtinis kultūrinis pasiekimas, privalome suprasti, kad pasaulis be sienų ir „be valstybių“ būtų ne kas kitas, o politinis ir ekonominis košmaras.

*** 

Davidas Thunderis yra Navarros universiteto Kultūros ir visuomenės instituto Pamplonoje (Ispanija) lektorius. Jis yra knygos „Pilietybė ir vertingo gyvenimo siekis“ (Citizenship and the Pursuit of the Worthy Life,  Cambridge University Press, 2014) autorius.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close