Iš griuvėsių… kaip po karo atrodys Sirija?

 | Marcusas Robertsas

Dar visai neseniai buvo neįmanoma pažiūrėti žinių laidos ar perskaityti laikraščio nesusidūrus su naujienomis apie karą Sirijoje.  Dabar atrodo šia tema kalbama gerokai mažiau, nors tai gali pasikeisti kai konfliktas šioje Vidurio Rytų šalyje pagaliau pasieks pabaigą.  Reikalai klostosi taip, kad prezidentas Assadas, panašu, išsilaikys valdžioje (dėka Irano bei Rusijos pagalbos ir JAV pasyvumo).

Bet kaip atrodys Sirija konfliktui pasibaigus (gal dar šiemet)?  Kokia šalis liks Assado kontrolėje?  Daugelis Sirijos miestų atrodo kaip vaiduokliai: pilni griuvenų ir pastatų karkasų.  Dar svarbiau – karas neatpažįstamai pakeitė ir šalies gyventojus.  Kaip rašoma šiame Indijos laikraščio Daily Pioneer straipsnyje, konfliktą lėmusi šalies demografija bus nemažiau lemtinga jam pasibaigus.  Praktiškai visi sukilėliai konflikto metu buvo musulmonai sunitai.  Nors nemažai sunitų buvo ir vyriausybės rėmėjų gretose, vis dėlto absoliuti dauguma iš 70% šalies gyventojų sudarančių sunitų palaikė sukilėlius.  Etininės / religinės mažumos, tuo tarpu, beveik vieningai palaikė vyriausybę.  Dauguma šiitų, alavitų, drūzų ir krikščionių baiminosi didelę sukilėlių dalį sudarančių ekstremistiškai nusiteikusių sunitų bei galimų sukilėlių pergalės pasekmių.

Pilietinio karo pabaiga suteikia Assadui puikią galimybę atsikratyti neturtingų sunitų – ypač gyvenančių miestuose ir taip reikšmingai palaikiusių sukilėlius.  Pusei šalies gyventojų karo metu pabėgus iš savo namų (šešiems milijonams šalies viduje ir dar šešiems – į užsienį), režimui atsiveria puikios galimybės ilgam laikui konsoliduoti savo galią.  Ir panašu, kad Assadas tokios galimybės nepraleis.

Pavyzdžiui, neseniai buvo priimtas naujas įstatymas, reikalaujantis iš gyventojų per 30 dienų pateikti dokumentus įrodančius jų teisę į užimamą nekilnojamą turtą.  To nepadarius gyventojai neteks teisių į savo gyvenamus pastatus ar į žemę ant kurios jie anksčiau stovėjo.  Kadangi sukilėlių rėmėjai glaudžiasi karo metu labiausiai sugriautose teritorijose, Assadas pagrįstai tikisi, kad dauguma ten dar esančių žmonių prarado nuosavybės dokumentus įrodančius jų nuosavybės teisę.  Sukilėlius rėmę pabėgėliai, kita vertus – net jei turėtų nuosavybės dokumentus – vargu ar panorės grįžti ir atsidurti Assado režimo malonėje.  Visa tai reiškia, kad atstatant šalį nekilnojamas turtas miestuose atiteks tiems kas rėmė režimą, t.y. „geriems“ sunitams ir mažumoms.

Apibendrinant, po karo Sirijos miestai, greičiausiai, bus mažesni, bet miestiečiai – užtikrintai lojalūs režimui.  Gyventojų daugumą vis dar sudarys sunitai, bet ši dauguma bus mažiau ryški nei prieš karą.  Labiausiai prieš režimą nusistačiusios gyventojų grupės gyvens tremtyje, o šalį tvirtai kontroliuos Assadas.  Grįš taika, tačiau artimiausiu metu negrįš milijonai sirų besiglaudžiančių Libane, Jordanijoje ir tolesniuose kraštuose.  Ko gero režimas kaip tik to ir tikisi.