Įnirtingas ginčas apie pinigų kilmę

Bruce Bower | Science News

Bruce Bower (foto: www.sciencenews.org)

Kur bepažiūrėtumėte – visur karaliauja pinigai.  Ir taip yra nuo neatmenamų laikų.  Apie savo kilmę, deja, pinigai nieko nepasako.  Kaip bebūtų keista, apie pinigų – vieno mūsų gyvenimo centrinių elementų –išradimo priežastys yra neaiškios.

Visur dauginantis skaitmeninėms kriptovaliutų, tokių kaip Bitkoinas, atmainoms, tyrėjai vis dar nesutaria kaip ir kur atsirado pinigai.  Kai kurie mokslininkai įžvelgia netikėtų panašumų tarp naujausių, ažiotažą keliančių kriptovaliutų ir Mikronezjos salų bendruomenių sukurtų pinigų, netelpančių į jokią piniginę ar net rankinuką.

Taigi, kalbant apie pinigų kilmę vis dar verda ginčai.  Ekonomistai šimtmečiais šiuo klausimu laikėsi vienokio požiūrio, tačiau augantis skaičius revizionistų iš antropologų ir archeologų rato mano, kad ekonomistų interpretacija neatlaiko kritikos.

Ekonomistai ir jų kritikai sutaria, kad dalykas vadinamas pinigais atlieka keturias funkcijas: pirma, pinigai leidžia keistis prekėmis ir paslaugomis.  Jie taip pat leidžia apmokėti skolas.  Matuojant pinigais galima nustatyti vertę; taigi pinigai naudojami nustatyti kainas.  Ir galiausiai, pinigus galima naudoti kaip turto kaupimo priemonę.

Čia sutarimas tarp ekonomistų ir revizionistų baigiasi.  Dauguma ekonomistų mano, kad pinigai atsirado kaip priemonė mainyti prekes ir paslaugas.  Antropologai ir archeologai, kita vertus, laikosi nuomonės, kad ankstyvosios valstybės išgalvojo pinigus apmokėti skoloms.

Skaityti toliau (anglų k.)