Į ką atsižvelgia D. Grybauskaitė suteikdama malonę nuteistiesiems?

Ingrida Vobolevičienė

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę aštuoniems bausmę atlikinėjusiems arba pinigines baudas sumokėti turėjusiems asmenims.  Prezidentės vadovaujama Malonės komisija paprastai posėdžiauja kartą arba du kartus metuose, todėl šių metų kalėdinis posėdis gali būti paskutinis D. Grybauskaitės kadencijoje.  Galbūt dėl to prezidentė buvo kiek palankesnė malonės prašytojams – šiemet patenkinta virš 5 proc. visų malonės prašymų, kai ankstesniais metais šis skaičius svyruodavo apie tris – keturis procentus.

Į kurias nuteistųjų gyvenimo aplinkybes prezidentė dažniausiai atsižvelgia spręsdama dėl malonės suteikimo?  Užtikrintai atsakyti į šį klausimą nėra lengva, nes prezidentūra neviešina aplinkybių asmenų, kurių malonės prašymai nebuvo patenkinti.  Tačiau, jei pasikliausime prezidentūros tinklapyje nurodyta informacija apie malonės sulaukusiųjų gyvenimus, susidarys įspūdis, kad D. Grybauskaitės širdį labiausiai suminkština bausmę atliekančių nuteistųjų be priežiūros likę mažamečiai vaikai.

2014 – 2018 m. duomenys. Šaltinis: lrp.lt

Pavyzdžiui, per savo antrąją kadenciją (nuo 2014 m.) D. Grybauskaitė suteikė malonę keturiasdešimčiai asmenų ir nurodė septyniasdešimt malonę motyvuojančių priežasčių.  Dažniausiai minėta priežastis – bausmę atliekančių nuteistųjų priežiūros reikalingi mažamečiai vaikai, taip pat pablogėjus nuteistųjų sveikata ar sunkiai sergantys jų artimieji.  Taip pat malonės besitikintis nuteistasis, pasak prezidentūros šaltinių, negali būti recidyvistas bei privalo demonstruoti gerą elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu.

Prezidentės malonės beveik tris kartus dažniau už moteris sulaukia vyrai.  Turint omeny, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyrai sudaro didžiąją dalį įkalintų ar kitokią nuobaudą atliekančių asmenų, toks lyčių santykis neturėtų stebinti.  Dauguma sulaukusiųjų malonės, savaime suprantama, yra Lietuvos piliečiai. Tačiau kartais malonės sulaukia ir mūsų šalyje nusikaltimus padarę, bausmę atliekantys užsieniečiai.  Pavyzdžiui, prieš metus, motyvuojant pablogėjusia nuteistojo sveikata ir tėvo globos reikalingais jo mažamečiais vaikais, malonė buvo suteikta narkotikus Lietuvoje gabenusiam Nigerijos kilmės Rusijos piliečiui.

Pirmieji malonės suteikimo atvejai Europoje siekia bent VII amžių, kur Anglijos monarchai turėjo teisę išgelbėti myriop nuteistą žmogų išsiųsdami jį į tolimas Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijas.