Kiek išmanome apie Lietuvos kariuomenę? Ginkluotųjų pajėgų struktūra

Vincentas Vobolevičius

Šis straipsnis – antroji trijų straipsnių apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas dalis.  Pirmąją dalį skaitykite čia.

***

Praėjusį pavasarį Seimas nustatė kariuomenės struktūrą ir patvirtino ribinius karių skaičius 2019 ir 2024 metais. Pagal šį nutarimą 2024 m. karių profesionalų turėtų padaugėti beveik penkiais tūkstančiais, karių savanorių – septyniais šimtais, o privalomos pradinės karo tarnybos karių skaičius turėtų išlikti nepakitęs.  Tačiau kokiose pajėgose tarnaus nauji kariai? Kokie struktūriniai padaliniai sudaro Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir kur tarnauja daugiausiai karių?

 

Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudaro keturios dalys: Sausumos pajėgos, Karinės jūrų pajėgos, Karinės oro pajėgos ir Specialiųjų operacijų pajėgos.  Didžiausia kariuomenės dalis yra Sausumos pajėgos.  Jas sudaro dvi brigados („Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“), inžinerijos batalionas ir mokymo centras. Seimo patvirtintoje 2019 m. principinėje kariuomenės struktūroje numatyta „Žemaitijos“ brigadą papildyti Logistikos batalionu.

Karinėse jūrų pajėgose bei Karinėse oro pajėgose tarnauja žymiai mažiau karių.  Tai iš dalies susiję su kolektyvine Baltijos šalių gynybos prigimtimi: dalį Lietuvos oro erdvės apsaugos funkcijų atlieka Zokniuose dislokuoti NATO partnerių kariai.  Tačiau lietuviai taip pat reikšmingai prisideda prie bendrų saugumo pastangų.  Pavyzdžiui, Karmėlavoje veikiančiame Oro erdvės ir kontrolės centre, įkurtas Bendras valdymo ir pranešimų centras BVPC (CRC – Control and Reporting Centre, angl.), vykdantis NATO oro gynybos operacijų funkcijas Baltijos šalių regione. Pagrindinė Lietuvos karinių jūsų pajėgų užduotis taikos metu – jūrinių minų paieška ir nukenksminimas Baltijos jūroje.

Dar viena, be abejonės, paslaptingiausia Lietuvos kariuomenės dalis – Specialiųjų operacijų pajėgos, pasirengusios vykdyti aukštos rizikos ir didelės vertės operacijas, kuriomis siekiama strateginių rezultatų politinėje, karinėje, ekonominėje ir informacinėje plotmėje.  Nors Specialiųjų operacijų pajėgų struktūra yra viešai žinoma (pajėgų branduolys – Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnybą bei Mokymo centras) bet karių skaičius – neskelbiamas.

Dar viena skaitlinga Lietuvos kariuomenės dalis – civiliai tarnautojai.  Tai įvairių sričių specialistai, dirbantys kariuomenėje kontrakto pagrindu arba tarnaujantys Savanorių pajėgų rėmuose veikiančioje Civilių ir kariuomenės bendradarbiavimo kuopoje.

***

Šis straipsnis – antroji trijų straipsnių apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas dalis.  Paskutiniąją dalį skaitykite čia.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close