Europoje daugėja musulmonų

 | Marcusas Robertsas

Vašingtone įsikūręs tyrimų centras Pew Research Centre  jau įpusėjęs projektą, pavadintą Pew-Templeton Global Religious Futures, kurio metu analizuojami religijos pokyčiai ir jų poveikis pasaulio žmonėms.

Po neseniai patirto rekordinio pabėgėlių ir ekonominių migrantų iš musulmoniškų šalių antplūdžio į Europą, po sunkiai protu paaiškinamo Angelaʼos Merkel atviro kvietimo visiems, kas tik gali, vykti į Vokietiją, po Europos Sąjungos pastangų imtis griežtų priemonių nepaklusnių Rytų Europos šalių, nenorinčių priimti daugybės pabėgėlių ir migrantų, atžvilgiu, Europos politikų dienotvarkėje gausu debatų apie imigracijos politiką, asimiliaciją ir saugumą. (Na, šie debatai atrodo svarbūs tik kai kuriems žmonėms; kiti nusprendė, jog, pasitaikius progai, bus geriau pašūkauti „rasizmas“ ir „islamofobija“, nei rimtai padiskutuoti.)

Štai tokiame kontekste prieš porą savaičių buvo paskelbtas Pew Research Centre pranešimas, pavadintas „Augantis Europos musulmonų skaičius“ (Europe’s Growing Muslim Population). Remiantis dabartinėmis tendencijomis, pranešime tapomas artimiausių trijų dešimtmečių Europos demografinis paveikslas. Šiame paveiksle  matomas nemusulmonų europiečių skaičiaus mažėjimas ir auganti musulmonų populiacija. Kaip sparčiai musulmonų skaičius augs, priklausys nuo Europos pasirinktos imigracijos politikos.

Naujausiais duomenimis (2016) Europoje yra maždaug 26 milijonai musulmonų, kitaip tariant, maždaug 4,9 % šio žemyno gyventojų yra musulmonai. 2010 m. musulmonų buvo 19,5 milijono (3,8%). Tačiau dabartinė musulmonų populiacija nėra pasiskirsčiusi tolygiai – JK musulmonai sudaro 6,3% visų gyventojų, Vokietijoje – 6,1%, Austrijoje – 6,9%, Švedijoje – 8,1%, o Prancūzijoje – 8,8% visų gyventojų. Rytuose ir Iberijoje skaičiai gerokai mažesni. Labai nedaug musulmonų gyvena Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijos Respublikoje, Baltijos šalyse, Suomijoje ir Portugalijoje.

Pranešime nuolat minimas skirtumas tarp Europos rytų ir vakarų. (Pabrėžiama, kad šie skaičiai ne visose šalyse yra tikslūs; atliekant tyrimą buvo naudotasi patikimiausiais kiekvienos šalies gyventojų surašymo ir apklausų duomenimis, taip pat įvertinta, jog kai kur musulmonų tapatybė nėra nustatoma tiesiogiai, pavyzdžiui, Prancūzijoje.)

Pranešime minimi trys galimi 2050-ųjų Europos scenarijai. Šie scenarijai skirsis priklausomai nuo imigracijos politikos, kurią Europa pasirinks tarp 2016-ųjų ir 2050-ųjų. Dvi pozicijos „ekstremalios“ – Europa užsidaro ir iki 2050-ųjų neįsileidžia jokių imigtantų arba (kitas kelias) rekordinis 2014–2016 m. migrantų srautas į Europą nenutrūksta ir su tokia pačia jėga plūsta iki 2050-ųjų. Šios pozicijos nėra tikroviškos, bet gerai parodo 2050-ųjų musulmonų populiacijos aukščiausias ir žemiausias projekcijas.

Pagal „nulinės migracijos“ scenarijų Europos gyventojų skaičius sumažėtų maždaug 40 milijonų – iki 481 milijono. (Atsižvelgiant į Europos senėjimo ir gimstamumo rodiklius aiškėja, kad  dabartinis gyventojų skaičius laikosi tik dėl imigracijos.) Musulmonų populiacija Europoje išaugtų maždaug 10-čia milijonų žmonių – iki 35 milijonų – ir sudarytų 7,4% žemyno gyventojų. Taigi, net visiškai sustabdžius migraciją, musulmonų skaičius Europoje per artimiausius tris dešimtmečius, manoma, augs 40%. Tokios prielaidos paremtos faktu, jog Europoje musulmonai vidutiniškai yra jaunesni nei nemusulmonai (13 metų) ir jų gimstamumo rodikliai aukštesni nei nemusulmonų (vienu vaiku, tenkančiu vienai motinai).

Pagal šį „nulinės migracijos“ scenarijų atotrūkis tarp vakarų ir rytų taps dar didesnis. Rytų Europoje ir toliau musulmonų bus labai mažai, Prancūzijoje musulmonai sudarys beveik 13% visų gyventojų, Švedijoje ir Belgijoje – viš 11%, o Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje beveik 10% musulmonų.

Pagal „aktyvios migracijos“ scenarijų nemusulmoniška Europos populiacija vis tiek sumažės maždaug 30-čia milijonų žmonių. Tačiau šitai daugiau nei kompensuotų musulmonų populiacija, išaugusi 50-čia milijonų; visa tai reikštų, jog bendra Europos populiacija per artimiausius 30 metų paaugtų kukliai – 4%. Pagal šį vargiai tikėtiną scenarijų Rytų Europos tautos turėtų sulaukti šiek tiek daugiau žmonių, besivadinančių musulmonais. Tokį nežymų augimą absoliučiai užgožtų žemyno vakaruose išaugęs musulmonų skaičius. Švedija būtų 30% musulmoniška, Vokietija, Austrija, Prancūzija, Belgija ir Jungtinė Karalystė turėtų beveik 20% musulmonų. Italija, Olandija, Danija, Norvegija ir Suomija būtų pasiekusi maždaug 15–17%.

Galiausiai, labiausiai tikėtinas nuosaikusis scenarijus – imigracijos mastai liks tokie, kokie ir buvo nusistovėję (neatsižvelgiant į didžiulius pabėgėlių srautus 2014–2016 m.). Pagal šį scenarijų Europos gyventojų skaičius po truputį mažės – iki 2050-ųjų maždaug 1%. Nemusulmonų sumažės maždaug 36-iais milijonais, o musulmonų padaugės 32-iem milijonais – iki 58 milijonų žmonių arba 11,2% visos populiacijos. 20% Švedijos gyventojų bus musulmonai, Prancūzijoje musulmonai sudarys beveik 17,4% visų gyventojų, Jungtinėje Karalystėje – 16,7%, o Belgijoje, Olandijoje, Danijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ir Suomijoje bus virš 10% musulmonų. Žemyno rytuose ir toliau liks tik labai nedaug žmonių, save tapatinančių su musulmonais. Pavyzdžiui, Lenkijoje musulmonų tebus 0,2%.

Štai jums keletas faktų apmąstymams. Jeigu rytoj sustabdytume migraciją į Europą, žemyne gyvenančių musulmonų populiacija per trisdešimt metų vis tiek išaugtų 40%. Pagal visus minėtus scenarijus nemusulmoniškoji Europos populiacija mažės tiek turint omenyje santykį, tiek absoliučius skaičius. Vakarų Europos šalyse auganti musulmonų populiacija pakeis visuomenes. Įtrūkis tarp Vakarų ir Rytų vis didės.

Ar tai negrįžtamai suskaldys Europos Sąjungą? Ar Vakaruose išvysime rinkėjų palaikomų islamiškų politinių partijų? Kaip labai išaugs teroro grėsmė? Jeigu išaugs, kiek Europos valstybės turės išleisti pinigų kovai su terorizmu? Ar žmonės pagaliau leisis į aktualias deramas diskusijas apie kultūrą, religiją, sienas ir tautinę valstybę?