Trys priežastys, kodėl ES sunku tramyti Erdoğaną

 | Krassenas Stanchevas

Praėjusią savaitę ES lyderiai mano gimtojoje Bulgarijoje surengė susitikimą, į kurį buvo pakviestas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas. Susitikimas įvyko Evksinogrado rūmuose, netoli Juodosios jūros uosto Varnos; rūmus pastatė Bulgarijos karalius Ferdinandas Saksas-Koburgas Gota, 1912–1913 kariavęs Pirmajame Balkanų kare prieš Osmanų imperiją. Vargu ar Erdoğanas jautriai sureagavo į susitikimo vietą ar turinį.

Kvietime Donaldas Tuskas ir Jeanas-Claudeʼas Junkeris rašė, kad susitikimas „bus gera proga bendrai aptarti abi puses dominančius klausimus ir pastarojo meto įvykius jūsų šalyje, įskaitant įstatymo viršenybės ir pagrindinių laisvių klausimus, kurie tebėra esminiai kalbant apie ES – Turkijos santykių kokybę ir perspektyvas, taip pat regionines ir tarptautines problemas.“

Tos problemos auga labai sparčiai.

Turkija vykdo karinę kampaniją (oksimoroniškai pavadintą „Operacija Alyvos šakelė“) prieš JAV remiamas Sirijos gynybos pajėgas Afrine. Nors Sirijos gynybos pajėgų (SDF) dalimi yra kurdų separatistai, susiję su tais, kurie vykdė teroro išpuolius Turkijoje, SDF yra esminis faktorius, kontroliuojantis ISIS veržimąsi į šiaurinę Sirijos dalį. Sutriuškinus SDF galėtų prasidėti tame regione gyvenančių krikščionių, drūzų ir kitų religinių mažumų genocidas.

Turkija taip pat taikosi į ekonominę ir politinę ES narių laisvę. Šalis neleido Kiprui savo paties ekonominėje zonoje ieškoti naftos gręžinių, vasario mėnesį užkirtusi kelią Italijos kompanijai atlikti žvalgybos darbus. Ketvirtadienį lyderiai pareiškė, jog „Europos Taryba griežtai smerkia tebesitęsiančius neteisėtus Turkijos veiksmus Rytų Viduržemio regione ir Egėjo jūroje“, pridurdami, kad Turkija „turėtų gerbti suverenias Kipro teises tyrinėti ir eksploatuoti savo gamtinius išteklius, kaip numatyta įstatymuose.“ Turkijos Užsienio reikalų ministerija pasmerkė pareiškimą ir pasakė, kad ES trūksta „objektyvumo“.

Taip pat nerimaujama dėl Erdoğano taikomų griežtų priemonių jo paties šalyje, varžant pilietines teises ir intelektualines laisves; priemonių imtasi po to, kai 2016-ųjų liepos 15 buvęs imamas Fethullahas Gülenas mėgino įvykdyti valstybės perversmą. Sprendžiant iš suimtųjų, perversmą turėjo organizuoti teisėjai, mokytojai ir intelektualai. Baigiantis vasariui 38 literatūros, mokslo, medicinos ir ekonomikos Nobelio premijos laureatai nusiuntė Erdoğanui atvirą laišką, protestuodami prieš „neteisėtą Turkijos rašytojų ir mąstytojų sulaikymą ir jiems pateiktus kaltinimus“. Prieš pirmadienio viršūnių susitikimą Bulgarijos žurnalistų asociacija protestuodama išdavė akreditacijas 95-iems kalinamiems Turkijos žurnalistams. Be to, Turkija laiko įkalinusi du ES piliečius, graikų karius, netyčia kirtusius sieną, kad jiems būtų grąžinti aštuoni perversme tariamai dalyvavę turkai.

Erdoğano retorika leidžia manyti, kad jis turi sumanymų ir gerokai už savo šalies ribų.

Turkijos „dvasinės sienos“ apima ir Europą

Kalbėdamas savo partijos regioniniame suvažiavime Turkijos mieste prie Juodosios jūros Sakarijoje, esančiame maždaug už 100 mylių į rytus nuo Stambulo, Erdoğanas pasakė, kad Bulgarijos miestas Kerdžalai yra dalis Turkijos „dvasinės sienos“. Šitai kai kurie bulgarų politikai, iškart interpretavo kaip „pavojingą provokaciją“, leidžiančią suprasti „potencialias pretenzijas“ į Bulgarijos teritoriją. Po 1912–1913 Balkanų karų tą miestą Bulgarija atsiėmė, ir nuo to laiko dėl sienų jokių ginčų nebuvo. Tačiau maždaug pusė regiono, kuriame yra Kerdžalai, apgyvendintas etninių turkų. Erdoğanas toliau kalbėjo apie „mūsų brolius Bosnijoje ir Hercogovinoje, Kosove, Albanijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Vakarų Trakijoje, Kryme, Bulgarijoje ir Rumunijoje“, paminėjęs dar kelių tose šalyse esančių miestų pavadinimus. Jis dažnai kartoja, kad šiuolaikinė Turkija paveldėjo tik nedidelę Osmanų teritorijos dalelę, kad jam rūpi dabar kitose šalyse gyvenančių „kenčiančių brolių ir seserų“ interesai.

Nepaisant, o galbūt kaip tik dėl šių provokacijų, ES viršūnių susitikime Varnoje nebuvo išspręstos jokios esminės problemos.  Tam sutrukdė mažiausiai trys priežastys – ES lūkesčiai, kad Turkija sulaikys Sirijos pabėgėlių srautą; bičiuliški Erdoğano santykiai su Bulgarijos prezidentu Boyko Borisovu ir ES politinės valios stoka.

Sirijos pabėgėliai: priemonė stiprinti priemones

Svarbiausias ES – Turkijos sandorio (eurokalba šis sandoris vadinamas „priemone“), pagal kurį 2016–2017 m. Turkija turėjo gauti 3 milijardus eurų, klausimas – pabėgėlių apgyvendinimas arba užtikrinimas, kad jie grįžtų į Siriją. Iki gruodžio Turkijai buvo skirta tik 1,85 milijardo eurų; Erdoğanas įspėjo Varnoje dirbusius ES pareigūnus: „Nebedelskite, duokite mums pinigų.“ Tačiau situaciją komplikuoja faktas, jog kovo viduryje  gauta įrodymų, atskleidžiančių, kaip, anot The Irish Times, Turkija sistemingai kankina neva globojamus Sirijos pabėgėlius. Be to, jeigu Turkija imsis etninio Sirijos kurdų valymo iš netoli turkų anklavų esančių teritorijų, pati priemonė atrodys ne tik veidmainiška, bet ir nežmoniška.

Bulgarijos premjeras Borisovas, tuo tarpu, teisina draugiškus santykius su Erdoğanu cituodamas Ankaros grasinimus atidaryti sienas į Europą susiruošusiems Sirijos pabėgėliams. „Pirmiausia bus smogta Bulgarijai“, – pasakė Borisovas. Dėl to jis reikšmingais gestais demonstruoja palaikymą Erdoğanui. Svarbiausias gestas – 2016-ųjų rugpjūtį Turkijos IT verslininko Abdullah Büyüko, kuris glaudėsi Bulgarijoje, grąžinimas Turkijai. Turkijos vyriausybė jį siejo su perversmo lyderiu. (Büyükas prisiekė, kad Güleno, kaip ir jo bendrininkų, niekada nepažinojo.) Tačiau Borisovas jį vis tiek perdavė Turkijai, nors perduodamas pažeidė Bulgarijos konstituciją, o Turkija nė nežadėjo teisingo teismo proceso.

Borisovas nuolatos gina Erdoğaną ES Taryboje, kuriai šiuo metu rotacijos tvarka Bulgarija pirmininkauja. „Labai džiaugiuosi ES sprendimu normalizuoti santykius su Turkija ne tik dėl migrantų, bet ir bendradarbiavimo su NATO ir abipusės paramos labui“, – pareiškė jis. (Borisovas taip pat padarė nuolaidų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pakenkusių NATO.)

Perspektyva – paralyžius

Pirmadienio viršūnių susitikime Varnoje nebuvo priimta naudingų sprendimų dar ir dėl to, kad abi pusės per daug investavusios į status quo. Turkija į ES siunčia 44,5 procento visų eksportuojamų prekių, ir jokia ekonominė įtampa šioje srityje Turkijai nereikalinga. Negana to, 2019-ųjų rudenį numatyti rinkimai, o nuo praėjusio spalio Erdoğano „Teisingumo ir vystymosi“ partijos reitingai suprastėjo penkiais procentais.  ES lyderiai savo ruožtu turi spręsti daugybę kitokių neatidėliotinų klausimų, todėl Turkija jiems tikrai nėra prioritetas. Labai tikėtina, kad juos tenkina dar keleriems metams numatytos papildomos priemonės pabėgėliams ir įsipareigojimas tęsti konsultacijas. Taip 31-erių metų senumo Turkijos ir ES santykių klausimas ir toliau yra vilkinamas. […]

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close