ES biudžetas 2021 – 2027: ar mažės sanglaudos fondai?

dr. Vincentas Vobolevičius

Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame bus deramasi dėl 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžeto. Vienas iš Lietuvos tikslų – kad naujajame biudžete nebūtų drastiškai mažinama parama iš ES sanglaudos fondų. Trys pagrindiniai sanglaudos fondai yra Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas.

Iš pirmo žvilgsnio toks tikslas atrodo keistai, nes naujasis ES biudžetas numato ketvirčiu didesnes išlaidas, lyginant su 2014 – 2020 m. biudžetu. Taigi, net jei sanglaudos fondams žadama skirti keliais procentiniais punktais mažesnį pyrago gabalą, jo absoliutus dydis turėtų išaugti.  Tai patvirtina ir tyrimų centro Bruegel atlikta analizė, pagal kurią „planuojama, kad sanglaudos išlaidų įsipareigojimai padidės 6%, taigi, priešingai daugeliui žiniasklaidos pranešimų, išlaidų „apkarpymas“ negresia“.

Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos šalių problema yra tai, kad iš ES pasitraukus Didžiajai Britanijai automatiškai sumažėjo ES gyventojų pajamų vidurkis. Šalys gerokai atsiliekančios nuo šio rodiklio gauna daugiau sanglaudos lėšų, nei turtingesnės ES narės.  Pajamų vidurkio smukimas dirbtinai sumažina neturtingų ES šalių „atsilikimą“ ir, atitinkamai, joms skiriamas sanglaudos lėšas.  Vyšegrado šalims, pavyzdžiui, toks statistinis pokytis gali reikšti 20% realios išmokų vertės sumažėjimą.

Siekiant dėl šios priežasties neprarasti itin reikšmingos finansavimo dalies siūloma suskirstyti Lietuvą į du regionus: Vilnių bei likusią Lietuvą, kuri ir toliau būtų priskiriama mažiausiai išsivysčiusiems regionams ir galėtų pretenduoti gauti panašų finansavimą naujam laikotarpiui iš Europos struktūrinių fondų.

Kita, rečiau aptarinėjama sanglaudos fondų tendencija – nominalių išmokų ir jų realios vertės atotrūkis dėl infliacijos. Kaip numato biudžetą rengusi Europos Komisija, 2014 – 2020 m. vyravusios žemos kainos per ateinančius šešerius metus didės vidutiniškai po 2%. Bruegel duomenimis, toks infliacijos tempas, daugiau nei panaikintų sanglaudai skirtų asignavimų realią vertę.

Šaltinis: Bruegel.org

Taigi Lietuvai iš tiesų tenka sunku užduotis: pasiekti, kad sanglaudai skirtų lėšų stabilumą ne vien absoliučiais skaičiais, bet ir vertinant realią jų vertę.  Šią užduotį lengvina tai, kad Europos regioninės plėtros fondas – iš kurio Lietuva gavo daugiausiai finansavimo 2014 – 2020 laikotarpiu – išaugs 5 proc. net atsižvelgiant į infliaciją.   Nepaisant to, reikia palinkėti sėkmės Lietuvos prezidentei. Šiandieniniame Europos vadovų tarybos susitikime jos tikrai prireiks.