Elektros gamyba „švarėja“. Ar tai sumažins transporto taršą?

BNS Spaudos centro informacijs

Lapkričio pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė su kolegomis iš dar 14 valstybių pasirašė politinę deklaraciją, kuria pasaulio valstybės kviečiamos aktyviau kovoti su klimato kaita.  Pasak ta proga išplatinto pranešimo spaudai, Lietuva galėtų būti sėkmingo taršos mažinimo pavyzdžiu daugeliui valstybių. Per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc.; atsinaujinančios energetikos srityje Lietuva dar 2016 m. viršijo savo įsipareigojimus ir naudojo 26 proc. energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos šaltinių.

Vis dėlto, vienoje srityje tiek Lietuvai, tiek ir kitoms ES šalims mažinti anglies dvideginio emisijas sekasi sunkiai.  Ta sritis – transporto reikmėms sunaudojamos energijos gamyba.  Nepaisant Europos miestų gatvėse pasirodžiusių elektra varomų automobilių, kyla pagrįstų abejonių ar ES pavyks įgyvendinti savo užsibrėžtą tikslą – iki 2020 dešimtadalį transporto sunaudojamos energijos generuoti iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu  tik apie 8 proc. energijos poreikio ES transporto sektoriuje patenkinama iš atsinaujinančių šaltinių; Baltijos šalyse šis rodiklis gerokai žemesnis.

2016 m. duomenys. Šaltinis: Eurostat

Vilties pasiekti proveržį švaraus transporto srityje teikia tai, kad elektra, kuria varomi elektromobiliai, vis dažniau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.  Jau 2015 m. daugiau nei 29 proc. ES generuotos elektros energijos buvo pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius; tikimasi, jog 2030 m. šis rodiklis sieks 45-50 proc. Taigi, teoriškai, palaipsniui persėsdami į elektromobilius galėtume suduoti rimtą smūgį oro teršimui ir klimato kaitai.

Vis dėlto, tokia strategija reikalauja vieno svarbaus komponento: elektros energijos kaupimo technologijų, kurios leistų išplėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.   Energijos kaupimas leidžia atskirti energijos gamybą nuo vartojimo tiek geografiškai, tiek laike. Todėl ši technologija gali suteikti vertingą lankstumą sistemai įvairiais laiko intervalais, nuo sekundžių ir valandų iki savaičių ir mėnesių.

Šis lankstumas bus gyvybiškai svarbus, kai didžioji elektros energijos dalis bus pagaminama pasitelkiant atsinaujinančius energijos išteklius, ir dėl to generuojamas energijos kiekis negalės atitikti (numatomos) paklausos. Tačiau netgi pereinamuoju laikotarpiu, naudojant vis daugiau ir daugiau atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupimas gali padėti sistemai veikti saugiau ir efektyviau, tuo pačiu prailginant esamos infrastruktūros (pvz., elektros tinklų) veikimą. Galiausiai, energijos kaupimas gali suteikti vartotojams galimybę aktyviai dalyvauti elektros rinkoje, generuojant, kaupiant ir parduodant atsinaujinančią elektros energiją.

Kadangi elektros kaupimas yra santykinai nauja technologija, didžiausias iššūkis jos pritaikymui yra teisinis netikrumas. Pavyzdžiui, kai kuriose ES valstybėse energijos kaupimas laikomas elektros gamybos, kitose – vartojimo komponentu.  Energijos kaupimas turi būti pripažintas ketvirtuoju energetikos sistemos elementu (greta gamybos, transporto (perdavimo / paskirstymo) ir vartojimo). Tai užkirstų kelią energijos kaupimo priskyrimui tai prie gamybos, tai prie vartojimo.  Tinkamos reguliavimo sistemos ir rinkos struktūros nustatymas yra itin skubūs klausimai, kurių nesprendžiant nebus pasiektos energijos kaupimo galimybės, reikalingos rentabiliam energijos iš atsinaujinančių šaltinių integravimui į sistemą.