Davose neįprastas siūlymas nelygybei mažinti

Dr. Vincentas Vobolevičius

Pajamų nelygybė, kaip ir buvo tikėtasi, tapo viena iš labiausiai aptarinėjamų temų praėjusią savaitę Šveicarijos kurorte Davose įvykusiame Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metiniame susitikime.  Dėmesys šiai temai nestebina: pasak ekonomisto Tomaso Piketty, „neturtingesnės pasaulio gyventojų pusės padėtis šiandien yra tokia prasta, kaip ir praeityje: 2010 m. jiems priklausė vos 5 proc. viso turto – tiek pat kaip ir 1910 m.“

2015 m. duomenys. Šaltinis: Pasaulio bankas

Nors kritikai teisingai pastebi, kad augant bendram turto kiekiui pasaulyje nūdienos vargšai gyvena žymiai geriau nei žmonės uždirbdavę tokią pačią pajamų dalį prieš šimtmetį, sunku užginčyti, kad pajamų nelygybė yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių nusivylimą tradicine politika ir jos institucijomis. Kadangi tokio nusivylimo išraiškos gali turėti skaudžių pasekmių pasaulio ekonomikai, nenuostabu, kad pasaulio ekonomikos elitas skiria šiai temai dėmesio.

Įdomu gal tik tai, kad pokalbių apie nelygybę atomazga Davose tapo ne siūlymas perskirstyti turtą nepasiturinčiųjų labui, o … nepasiturinčiuosius mokinti kompiuterių programavimo.  Nusivylę didesnių mokesčių turtuoliams ir korporacijoms šalininkai apkaltino PEF susitikimo dalyvius dviveidiškumu ir siekiu išsaugoti savo privilegijas.

„Lygybės per švietimą“ proponentai, savo ruožtu, laikosi nuomonės, kad nelygybę lemia ir ateityje vis labiau lems gamybos automatizacija, atimsianti darbo vietas iš gana nesudėtingas užduotis atliekančių individų. Jei pavyktų juos išmokyti naujų įgūdžių, atsparių technologijų pažangai, nelygybei būtų suduotas rimtas smūgis.  Šiuo tikslu Tarptautinė verslo taryba (International Business Council, angl.) pažadėjo savo lėšomis suteikti reikiamą išsilavinimą 17 milijonų žmonių iš viso pasaulio.  Kelios privačios kompanijos taip pat paskelbė apie ketinimus sukurti nuolatinio mokymo programas savo darbuotojams.

Nepaisant gražių pažadų „lygybė per švietimą“ kol kas atrodo daugiau kaip įkvepiantis lozungas, nei reali veiksmų programa.  Vienas įdomesnių klausimų – kas sumokės už pasaulinio masto švietimo kampaniją?  Norint išvysti tokios kampanijos efektą, techninių įgūdžių reikėtų mokinti ne kelioliką milijonų, o dešimtis kartų didesnį skaičių žmonių.  Tokio masto mokymų privatus verslas finansuoti nesiimtų – tai pripažinto ir patys PEF susitikimo dalyviai.  Vadinasi didesnę švietimo kampanijos kainos dalį turėtų dengti valstybės.  Už kokius pinigus? Ar įgyvendinant „lygybės per švietimą“ programą galų gale nebūsime priversti griebtis tų pačių didesnių mokesčių ir turto perskirstymo, kurio, kritikų nuomone visomis kainomis vengia Davoso milijardieriai? „Lygybės per švietimą“ vizija šiuo metu kelia žymiai daugiau klausimų nei pateikia atsakymų.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close