Dr. A. Švarplys: laida verta būti įtraukta į mokyklines programas

Andrius Švarplys

Komentuodamas kai kurių žurnalistų teiginius, kad lietuviai turėtų jausti dėkingumą Juzefui Pilsudskiui už tarpukario Lietuvos valstybės gyvavimą, VDU politologijos dėstytojas dr. Andrius Švarplys rekomenduoja pasižiūrėti neseniai per LRT rodytą žurnalisto Rimo Bružo laidą „Istorijos perimetrai“ skirtą aptarti Vilniaus klausimui.  „Dar kartą gera proga įsitikinti, kad geri šaltiniai lemia labai daug ką, jei ne viską,“ savo Facebook paskyroje rašo politologas.

„Prieš mėnesį, minint J.Pilsudskio metines, Lietuvos viešoje erdvėje buvo pasirodę vertinimai, jog maršalas buvo kone romantikas, svajotojas, didysis geopolitikas, mylėjęs Lietuvą ir net ją saugojęs. Viskas taip, bet mylėjęs ir saugojęs kaip Lenkijos dalį.“

Anot dr. A. Švarplio, laidoje ypatingo dėmesio nusipelno XX a. pradžios Lenkijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu palyginimas su XXI a. regiono politinėmis realijomis.  „Panašiai kaip V. Putinas užėmęs Krymą ir Donbasą prarado Ukrainą, J. Pilsudskis užėmęs Vilnių prarado Lietuvą. Būtent dėl to M. Riomeris ir kaltino bendražygį, „išdavusį Idėją“ – bendro sugyvenimo galimybę po skausmingo virsmo į etnolingvistines valstybes sugriuvusių imperijų žemėse. To pasekmes jaučiame iki dabar. Žiūrint retrospektyviai, tai yra didysis J.Pilsudskio geopolitinis pralošimas,“ rašo politologas.

Dr. A. Švarplio įsitikinimu, J. Pilsudskio karinės avantiūros politinės prielaidos nėra unikalios ir būdingos toli gražu ne vien to meto Lenkijai, „nebent laikysime lietuvius šventesniais už visas likusias tautas ir valstybes.“

„Mes norėjome padaryti Klaipėdoje tą patį, ką Pilsudskis Vilniuje, o Putinas – Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Ir kodėl tai turėtų stebinti, jeigu politinį makiavelizmą suprantame kaip universalų valstybių egzistavimo pagrindą, ypač tais laikais?“

Tokio  makiavelizmo kaina, vis dėlto, labai didelė.  Be akivaizdaus impulso pragaištingam lietuvių ir lenkų tautų susipriešinimui M. Riomerio Idėjos atmetimas kainavo tiek daug, kad iki šiol tai pilnai nesuvokta. „LDK ir unijinės valstybės tapatybės transformacija į etno-nacionalines valstybes įvyko skausmingai ir šiose skyrybose nėra šventųjų. Susivokti kokias lietuvybės trajektorijas tuomet praradome (pirmiausia, žydų ir lenkų paveldus) ir kaip jos galėjo inkorporuotis į naujos valstybės struktūrą – iki šiol egzistuojantis uždavinys,“ rašo dr. A. Švarplys.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close