Daromės sunkesni. Ar tai blogai?

 | Marcusas Robertsas

[…] Pagal neseniai išleistą Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrimą mes, kaip rūšis, artėjame prie aukštesniųjų kūno masės indekso (KMI) reikšmių. Ištyrusi 186 valstybių gyventojų pokyčius nuo 1975 m. iki 2014 m., Universiteto mokslininkų grupė sugebėjo išmatuoti pasaulio gyventojų fiziologinius pokyčius.  Bendrai paėmus, mes senėjame, aukštėjame ir sunkėjame.  Nenuostabu, nes per keturiasdešimt metų vidutinio Žemės gyventojo per dieną suvartojamų kalorijų skaičius išaugo 6 proc.

Šaltinis: Vásquez, Vita & Müller, 2018

Per tą patį laikotarpį žmonių maisto suvartojimas padidėjo 129 proc. Didžiąją dalį šio padidėjimo lėmė gyventojų skaičiaus augimas, tačiau išaugęs kiekvieno asmens svoris ir aukštis atsakingas už 15 procentų padidėjusio suvartojimo. Kita vertus, gyventojų senėjimas turėjo atvirkštinį poveikį: kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau jam reikia maisto. […]

Šio įdomaus tyrimo autoriai daro išvadą, kad augantis vienam asmeniui tenkančio maisto suvartojimas reiškia, jog ateityje mums reikės žymiai daugiau maisto norint pamaitinti didėjantį žmonių skaičių. Vis dėlto pozityvesnis pastebėjimas yra tai, kad išaugęs per dieną suvartojamų kalorijų kiekis rodo mažėjantį bado ir neprivalgymo lygį visame pasaulyje. Jei mums reikia daugiau maisto, nes mažiau žmonių badauja, tai yra priežastis džiaugtis. O tada rasti būtų kaip ateityje visiems užtikrinti aprūpinimą maistu.