Bristi per plastiko jūrą – ne pats maloniausias jausmas

BNS spaudos centro informacija

Vieni aplinkosauginėmis idėjomis susižavi „įsijungus“ sąmoningumui, kiti dėl gėdos jausmo, kad teršia gamtą, o dar kiti – brisdami per plastiko jūrą. Daugelis Lietuvos festivalių organizatorių po dažniausiai kelias dienas trunkančio renginio susiduria su problema – keliomis tonomis lankytojų paliktų šiukšlių. Tačiau kai kurie festivalių organizatoriai jau rado sprendimus: atsisako vienkartinių indų, taiko depozito sistemą.

Susidraugauti su gamta paskatino asmeninė patirtis

Mindaugas Balčiūnas, Žagarės regioninio parko vadovas pasakoja, kad pirmą kartą apie aplinkos taršos problemas susimąstė per švaros akciją „Darom“. Pašnekovas prisimena, kad po visos dienos šiukšlių rinkimo Žagarėje talkos dalyviai, norėdami atsikvėpti, išsikepė maisto ant laužo, o po tokio pasisėdėjimo gamtoje liko net keli plastikiniai maišai šiukšlių, pilni vienkartinių indų.

„Tuomet pasijutau taip, lyg kažkas būtų nuspaudęs sąmoningumo „mygtuką“, jaučiausi išties kvailai, kad patys renkame plastiką, o paskui jį išmetame. Taip nutarėme į kitas „Darom“ akcijas atsinešti savo daugkartinius indus. Tad jau eilę metų ir maži, ir dideli į savo kuprines įsimeta daugkartinį termosą, šakutę, peilį ar lėkštę. Rodos, mažas žingsnis, tačiau toks paveikus“, – dalijasi patirtimi M. Balčiūnas.

Vėliau šią idėją, Žagarės regioninio parko vadovo teigimu, nuspręsta paskleisti ir kituose viešuose miestelio renginiuose bei garsiajame „Vyšnių festivalyje“. Taip M. Balčiūnas užkrėtė visą Joniškio rajono savivaldybę, kuri tapo pirmąja Lietuvoje, uždraudusia renginių metu naudoti vienkartinius plastikinius indus.

„Po kiekvieno „Vyšnių festivalio“ tenka išgabenti net 60 kubinių metrų konteinerių, pilnų šiukšlių. Rytais net tekdavo bristi per plastiko jūrą – tikrai nemalonus, širdį veriantis vaizdas. Todėl vienkartinius plastiko indus festivalio lankytojams teks keisti kitomis alternatyvomis: popieriniais, ekologiškais, kompostuojamais vienkartiniais arba daugkartinio naudojimo indais. Geriausia, jeigu festivalio mylėtojai atsivežtų savo indus, o neturintiems galimybės siūlysime daugkartinių maisto ir gėrimų indų už depozitą. Festivalio pabaigoje, jeigu jie nenorės pasilikti taros, depozitą atgaus“, – pasakoja pašnekovas.

Tas gėdos jausmas, kai naudoji vienkartinį puodelį

Pakelėse ir pamiškėse išmesdami šiukšles, daugelis įsivaizduoja, kad anksčiau ar vėliau tos šiukšlės tiesiog „pranyksta“. Tačiau į gamtą išmestas kavos puodelis dažniausiai ne tik pergyvena tą, kuris puodelį išmetė, bet ir jo vaikus, nes plastikui suirti prireikia net kelių šimtų metų.

„Prisijaukinti naujus įpročius labiausiai padeda gėdos jausmas. Toks principas labiausiai paveikia jaunimą, nes jauni žmonės dažniausiai bijo atrodyti kvailai. Todėl vienkartinių indų iš plastiko naudojimą taip pat reiktų paversti gėdingu ir kvailu poelgiu, kurį turėtų pakeisti rūšiavimas, įprotis gertuvę nuolat turėti su savimi“, – dalijasi mintimis M. Balčiūnas.

Jis pastebi, kad bendras požiūris visuomenėje išties keičiasi, nes atsiranda vis įvairesnių, populiarėjančių formų, kaip saugoti gamtą: vietoj automobilio rinktis dviratį, apsipirkti dėvėtų rūbų parduotuvėse, buityje naudoti tvarias, lengvai suyrančias arba nesunkiai perdirbamas medžiagas, valymo priemones.

Šiandien Lietuvoje veikia ne viena iniciatyva, paremta „zero waste“ filosofija, skatinanti socialinėje erdvėje diskutuoti, rekomenduoti ir dalytis naujais aplinkosauginiais atradimais. Pavyzdžiui, iniciatyva „Misija: nulis“ kviečia ne tik domėtis aplinkai draugiškomis idėjomis, tačiau ir priimti įvairius iššūkius bei mėnesį pagyventi be vienkartinių puodelių, plastikinių maišelių ar ekrano.

Aplinkosauginės idėjos kuria sėkmės istorijas

Viena iš festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorių Viktorija Jakučionytė, aiškina, kad jau ne pirmus metus renginyje vykdant depozito sistemą, ji ne tik padėjo ženkliai sumažinti šiukšlių kiekį, bet idėja užkrėtė ir daugelį žmonių.

„Šio festivalio šūkis – „už gamtą“ sufleruoja, kad atsakingais už gamtos puoselėjimą turi jaustis ne tik organizatoriai, bet ir kiekvienas festivalio dalyvis. Augant festivalio publikai, pastebėjome, kad atsiranda ir didesnis kiekis šiukšlių, kiekvienais metais mums tai būdavo vis didesnis iššūkis, todėl nuolat tobulinome šiukšlių rūšiavimo, perdirbimo, presavimo technologijas. Festivalio lankytojai stengiasi nenaudoti plastiko, vežasi tik daugkartinius indus, prekiautojams yra keliama sąlyga, kad būtų naudojami tik popieriniai indai, kuriuos vėliau būtų galima perdirbti ar sudeginti“, – pasakoja V. Jakučionytė.

Šio festivalio organizatorė sako, kad visada atsiranda žmonių, kurie nėra linkę mokėti užstatą už bokalą, bet paaiškinus, kodėl tai daroma, mielai sutinka palaikyti šią idėją.

„Liūdniausia, kad įvairūs vienkartiniai indai, plastikas, kavos puodeliai, be kurių, regis, žmonės negali gyventi vis dar išlieka didele problema. Kai veikia minios jausmas, sunku kažką pakeisti, tačiau šioje situacijoje gali padėti kantrybė ir nuoseklus, tęstinis darbas, todėl mes nesiruošiame sustoti ir toliau skleisime aplinkosaugines idėjas“, – teigia pašnekovė.

Socialinės akcijos organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamos ES paramos lėšomis.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close