Biudžetas dosnus, bet ar tvarus?

Ingrida Vobolevičienė

Vakar Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą, kuris numato apie 10% didesnes išlaidas nei planuojama gauti įplaukų.  Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, deficitą lemia esminių socialinių problemų sprendimui skirti ištekliai. „Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai. Labiausiai išlaidos augs tose srityse, kuriose įgyvendinami pokyčiai – švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos“, – sakė V. Šapoka.

BNS Spaudos centro informacija

Vis dėlto, deficitą lemia ne vien išaugusios išlaidos socialinėms reikmėms, bet ir sumažėjusios įplaukos iš pajamų mokesčio.  Mažėjantys mokesčiai ir augančios išmokos trumpuoju laikotarpiu turėtų pamaloninti gyventojus, bet vidutinėje perspektyvoje gali sukelti problemų.  Tokiu nuogąstavimu prieš kurį laiką pasidalino Valstybės kontrolė, pareiškusi, kad valdžia, užuot daugiau taupiusi būsimų krizių padariniams sušvelninti, savo išlaidomis netikslingai skatina ir taip šiuo metu neblogai augančią ekonomiką.

Verslo atstovai, viena vertus, džiaugiasi mažėsiančiais mokesčiais, bet taip pat jaudinasi, kad pagerėjusios sąlygos gali ilgai nesitęsti.  „Verslas visuomet sveikina mažesnius mokesčius,“ sako ISM Universiteto Ekonomikos programos vadovas dr. Tadas Šarapovas. „Dažnai įmonės mažesnius mokesčius moka labiau noriai ir dėl to biudžeto įplaukos netgi išauga.“

Kita vertus, „verslas jaustųsi dar labiau užtikrintai, jei valdantieji, sumažinę mokesčius, įsipareigotų bent iki šios kadencijos pabaigos jų nekeisti. Taip būtų, truputį ramiau, kad ištikus krizei verslas vėl nebus apkrautas mokesčiais,“ sako T. Šarapovas.