Bakterijų atsparumas ,,verčia skambinti pavojaus varpais“

BNS Spaudos centro informacija

Nors apie tai kalbama jau seniai, neatsakingas antibiotikų vartojimas ir toliau didina bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.  Apie tai perspėja neseniai paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) bei Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ataskaitos duomenys. ,,Tai rodo, kad žengiame į pasaulį, kuriame vis daugiau įprastų infekcijų tampa sunku ar net neįmanoma išgydyti“, – taip ataskaitą komentuoja ES Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis.

Europos maisto saugos tarnybos ataskaitos duomenimis, užpernai Campylobacter bakterijų atsparumas, dalyje ES šalių buvo toks didelis, kad [kai kurie paprastai taikomi] preparatai greitai ims netikti sunkių kampilobakteriozių gydymui. Auga ir iš žmonių išskirtų Salmonella bakterijų atsparumas; įskaitant ir dauginį šių bakterijų atsparumą (t.y. atsparumą trimis ir daugiau antimikrobinių medžiagų).

ELPKC vyriausiajam mokslininkui Mike’ui Catchpole ypatingą nerimą kelia kombinuoto atsparumo grėsmė.  Esant sunkioms infekcijoms, dėl jos tūkstančiai žmonių ES turėtų ribotas gydymosi galimybes.

2017 m. duomenys. Šaltinis: ecdc.europa.eu

Užpernai (2017 m.) birželį Europos Komisija patvirtino veiksmų planą kovai su mikrobiniu atsparumu. Racionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas yra esminė priemonė, siekiant kontroliuoti antibiotikams atsparių bakterijų plitimą tarp žmonių ir gyvūnų. ,,Mes matome, kad kai valstybės narės įgyvendino griežtą politiką, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tarp gyvūnų sumažėjo. Tai turėtų būti įkvėpimas ir kitoms šalims“, – sako EMST vyriausioji mokslininkė Marta Hugas. […]

Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą.Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Gydymasis savarankiškai, arba kaip „patarė“ draugai, giminaičiai, kaimynai, netinkamas vaisto dozės parinkimas, per trumpa gydymo trukmė, nebakterinės kilmės infekcijų gydymas, gydytojo nurodymų ignoravimas, tai yra didžiausios antibiotikų vartojimo klaidos.

,,Kartais pasitaiko, kad pacientai savavališkai nusprendžia sumažinti vartojamo vaisto dozę, sakydami, kad jaučiasi kur kas geriau ir, kad vartoti ,,tiek daug‘‘ vaistų jau nebereikia, tačiau ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, kadangi nebuvo sunaikinti visi ligos sukėlėjai. Vertėtų įsidėmėti, kad netgi nebaigtas antibiotikų kursas bei savo nuožiūra pakoreguota antibiotikų dozė skatina atsparių jiems bakterijų atsiradimą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė.

Jos teigimu, taip pat nederėtų vartoti antibiotikų, kurie užsiliko nuo ankstesnio ,,sirgimo‘‘, nes vien tai parodo šių vaistų vartojimo klaidą – gydytojo nurodymų nesilaikymą. Antibiotikų neturėtų likti ,,kitam kartui – kadangi šių vaistų skiriama tiek, kiek reikia ,vadinasi, paskirtą kursą yra būtina suvartoti tiksliai  taip kaip rekomendavo gydytojas.

„Skirtingi antibiotikai atlieka skirtingą poveikį organizmui – vieni sunaikina mikrobus, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi, todėl nevertėtų jų taupyti, pavyzdžiui šeimos nariams, draugams, galvojant, kad galbūt jie tiks kitam žmogui. Skirtingi antibiotikai daro skirtingą poveikį organizmui. Vieni efektyviau gali veikti žarnyne, kiti – kauluose ar kituose organuose. Todėl kas paskirta vienam pacientui gydyti atsižvelgiant į jo amžių, svorį, alergijas, gretutines ligas ar kitus kriterijus gali visai netikti kitam, nors simptomai būtų ir panašūs. Vartojant antibiotikus be gydytojo paskyrimo gali būti parenkamos nepakankamos antibiotikų dozes, gydymo trukmė, netinkamas intervalas tarp vaistų vartojimo, parenkamas netinkamas antibiotikas ištikusiam negalavimui gydyti“, perspėja vaistininkė.

Kaip vartoti antibiotikus

Vartojant antibiotikus svarbu žinoti ne tik jų teikiamą naudą, bet ir šalutinius reiškinius. Siekdami kovoti su ligų sukėlėjų atsparumu antibiotikams ir išvengti nepageidaujamo jų poveikio  reikia tinkamai juos vartoti. Todėl visų pirma vartoti juos derėtų pasitelkti kai rekomenduoja gydytojas.

„Šie vaistai veikia ne tik ligos sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus ir, žinoma, natūralią mikroflorą. Dėl neteisingo antibiotikų naudojimo gali pradėti vystytis disbakteriozė- (disbiozė) – tai normalios žarnyno mikrofloros sudėties bei savybių pasikeitimas, kuriam būdingi tuštinimosi sutrikimai: pacientą gali kamuoti viduriavimas, pilvo pūtimas, netgi skausmas, kartais gali užkietėti viduriai, atsirasti nemalonaus skonio jausmas burnoje , sutrikti virškinamojo trakto darbas, žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Antibiotikai taip pat gali turėti toksinį poveikį ausims, inkstams, kepenims, sukelti alergines reakcijas. Dėl ilgo antibiotikų vartojimo žmogaus organizme gali imti trūkti vitamino B“, – pabrėžia vaistininkė.

Vartojant antibiotikus, juos naudoti rekomenduotina prieš valgį arba tarp valgymų, kadangi maistas trukdo antibiotikams greitai rezorbuotis iš virškinamojo trakto.

Taip pat vartojant antibiotikus patartina gerti gerųjų bakterijų, tačiau jokiu būdu nederėtų jų vartoti iškart, patartina daryti bent kelių valandų pertrauką, kad geroji mikroflora galėtų įsivirtinti žarnyne. Po antibiotikų vartojimo, vertėtų į mitybą įtraukti skaidulinių medžiagų ,kurių gausu daržovėse ir vaisiuose. Rekomenduotina  naudoti raugintų maisto produktų – kefyro, rūgpienio,  raugintų daržovių, kadangi pastarieji organizmą aprūpina probiotikais. Taip pat nederėtų užmiršti naudoti ir B grupės vitaminų, kurių gausu maisto ir produktuose :grikiuose, riešutuose, tune.

Antibiotikai ne su viskuo

Pasak vaistininkės, vartojant antibiotikus, vertėtų atkreipti dėmesį ir į mitybą. Kai kurių rūšių antibiotikų negalima  vartoti kartu su pieno produktais, nes jie gali prarasti savo veiksmingumą. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad pieno produktai yra ne tik pienas, tačiau ir gaminiai iš jo: sūris, jogurtas, grietinė, varškė ir pan. Rekomenduojama vartojant tam tikros rūšies antibiotikus, atsisakyti pieno produktų, nes pastarieji silpnina antibiotikų poveikį.

„Kartais pacientai pusiau juokais teiraujasi ar galima antibiotikus vartoti su alkoholiu, atsakymas būtų vienareikšmiškas – gydymosi metu alkoholio vartoti tikrai negalima, nes jis dirgina skrandį, netgi skatina daugumos antibiotikų irimą jame (skrandyje) dėl to gali pakisti pačių antibiotikų veiksmingumas ir netgi kepenų veikla“, – perspėja A. Budreckienė.

„Kontraceptikus ir antibiotikus vartojančios moterys turėtų žinoti, kad kai kurių rūšių antibiotikai silpnina kontraceptikų veiksmingumą, todėl vertėtų pasitelkti papildomas apsaugos priemones. Taip pat vartojant bent dvejus vaistinius preparatus, visada rekomenduojame pasitikrinti jų suderinamumą, nes kyla rizika, kad vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti.

Gydantis antibiotikais, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nedera jų vartoti kartu su greipfrutų sultimis, nes jos gali padidinti kai kurių rūšių antibiotikų toksinį poveikį. Taip pat su antibiotikais nederėtų vartoti ir kitų rūgščių vaisių sulčių, padažų, konservų su acto rūgštimi .

„Vartojant antibiotikus ir po jų vartojimo vertėtų taip pat  nepamiršti naudoti pakankamo kiekio  skysčių geriausia būtų rinktis vandenį ar mineralinį vandenį. Vis dėlto maisto ir gėrimų vartojimas naudojant priskirtus vaistus   yra  itin reikšmingas  ir turi įtakos vaisto veikimui bei pasisavinimui, todėl siekiant maksimalių gydymo rezultatų  vertėtų atkreipti dėmesį į tai kaip  ir su kuo vartojame vaistus, o iškilus klausimams visada pasitarkite su specialistais – reziumuoja vaistininkė A. Budreckienė.