Auga atsparumas antibiotikams

 | Shannona Roberts

Nors perspėjimus apie perteklinį antibiotikų vartojimą girdime jau nuo praėjusio šimtmečio vidurio, gydytojai ir toliau juos dažnai išrašo be rimto reikalo, o antibiotikų vartojimas auga.  Visa tai – nepaisant plačiai žinomo fakto, kad, antibiotikams praradus savo veiksmingumą, pasaulio laukia ypatingai didelės bėdos. Jau šiuo metu atsparumas antibiotikams per metus pasaulyje nusineša 70000 gyvybių; prognozuojama, kad šimtmečio viduryje šis skaičius sieks 10 milijonų.  Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo atsparumą antibiotikams kaip vieną iš pandemijos veiksnių. Ypatingai neramina tai, kad antibiotikams atsparūs organizmai dažnai aptinkami ligoninėse, kur naudojami stipriausi antibiotikai.

Medicinos žurnalas The Lancet praneša, kad piktnaudžiavimas antibiotikais dažnas ne vien Pietų Afrikoje, Indijoje ir kitose šalyse, leidžiančiose jų įsigyti be recepto, bet ir ten, kur gydytojai turėtų kontoliuoti situaciją.  Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje beveik pusė 15 – 24 m. amžiaus gyventojų naudojo jiems neišrašytus antibiotikus, o vienas iš keturių gydytojų jų išrašė tam neturėdamas rimtos priežasties.

Tipiškas atsparumo antibiotikams atsiradimo pavyzdys yra gonorėja.  Paprastai ši liga buvo nesunkiai išgydoma antibiotikais.  Tačiau, pasak PSO, gonorėja pastaruoju metu tampa atspari gydymui.  Australijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir JK užregistruoti gonorėjos atsparumo naujausiam vaistui (antibiotikui cefalosporinui) atvejai.

Pasak dr. Manjula‘os Lusti-Narasimhan‘o, dirbančio PSO lytiškai plintančių ligų skyriuje:

Šis organizmas ugdosi atsparumą visiems mūsų bandymams su juo kovoti.  Po kelerių metų jis bus atsparus kiekvienam dabar turimam vaistui. Tai daugiau nėra Europos ar Afrikos problema.  Tai viso pasaulio problema.

Praėjusiais dešimtmečiais ilgaamžiškumą ir gyventojų skaičiaus augimą didele dalimi lėmė stulbinantis medicinos proveržis ir susijęs mirtingumo mažėjimas.  Tačiau, jei tapsime mažiau pajėgūs gydyti seniai pažįstamas ligas, mirtingumas gali šoktelėti pasauliniu mastu.  Kartu su chroniškai mažu gimstamumu, tokia tendencija ilgainiui lemtų greitėjantį gyventojų skaičiaus mažėjimą kai kuriuose pasaulio regionuose.

Tam, kad išvengtume antibiotikų krizės, turėtume protingiau elgtis su antibiotikais: rečiau jų išrašinėti ir nenaudoti be recepto; taip pat stengtis išrasti naujesnių vaistų, pakeisiančių neveiksnius antibiotikais.  Laimei, atrodo naujus antibiotikus sukurti įmanoma, bet šis procesas yra ilgas ir sudėtingas. Dėl to svarbu visiems prisidėti, kad dabar turimi antibiotikai kuo ilgiau neprarastų savo galios, o mes galėtume džiaugtis gera sveikata ir gyvenimo kokybe.