Ar vidaus vartojimas, atstos silpnėjantį eksportą?

Pagal BNS Spaudos centro informaciją

Nors po rekordinių 2017 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas pamažu lėtėja, stiprus vidaus vartojimas turėtų užtikrinti tvarų augimą per ateinančius kelerius metus – sako vastybinės audito institucijos „Valstybės kontrolė“ analitikai.  Ekspertus labiausiai neramina ekonomikos sulėtėjimas euro zonoje ir Kinijoje,  o taip pat Brexito keliama sumaištis.  Dėl šių veiksnių, tikėtina, ims buksuoti eksportas, sudarantis keturis penktadalius šalies BVP.

 

* prognozės. Šaltinis: 2018 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai

Nors praėjusiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose BVP augimas stiprėjo, euro zonoje, Kinijoje – lėtėjo. Lėčiau auganti Kinijos ekonomika tiesiogiai veikia euro zoną. Pasaulinės prekybos karas ir valstybių vidiniai procesai, lėtinantys jų ekonomikos augimą, sukelia domino efektą – didžiųjų ekonomikų lėtesnis augimas neigiamai veiks lietuviškos kilmės prekių eksportą.  Dėl aukšto politinio neapibrėžtumo Europoje gali sulėtėti privataus sektoriaus skolinimasis. 2018 m. pabaigoje svyravusios finansų rinkos lieka pažeidžiamos.

„Neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje ir išliekantis neigiamas išorės rizikos veiksnių balansas lemia 2019 m. Lietuvos ūkio raidos augimo peržiūrą lėtėjimo kryptimi. Dėl lėčiau augančios išorės paklausos mažinamos eksporto ir importo augimo 2019 m. projekcijos. Vidaus paklausa ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu veiksniu, kuris lemia Lietuvos ekonomikos augimą“, – teigia „Valstybės kontrolės“ vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė ir priduria, kad privataus vartojimo augimą lemia auganti gyventojų perkamoji galia.

Be pavojų eksportui „Valstybės kontrolė“ atkreipia dėmesį į aukštą gamybinių pajėgumų panaudojimo lygį, dėl kurio išlieką įtampa darbo rinkoje.  Nepaisant šios aplinkybės „Valstybės kontrolės“ ekspertų atnaujinta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama 2018 m. nerodo žymių kainų pasikeitimų – infliacijos rodikliai nesiskyrė nuo daugiamečio vidurkio.

Atsižvelgdama į šiuos ekonomines tendencijas, „Valstybės kontrolė“ aprobavo Finansų ministerijos 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijų, kurio pagrindu bus rengiami valdžios sektoriaus biudžetai.