Ar tikrai per 50 m. išnaikinome 60% gyvūnų rūšių?

Edas Yongas | The Atlantic

Ne per seniausiai žiniasklaida ir socialiniai tinklai ūžė nuo pasipiktinimo, kad – kaip išsireiškė dienraštis „The Guardian“ – „žmonija nuo 1970 m. išnaikino 60 proc. planetos gyvūnų“. Šis sukrečiantis skaičius paremtas naujausia WWF Gyvosios planetos ataskaita (WWFs Living Planet report, angl.).

2018 m. duomenys. Šaltinis: Pasaulio bankas (Rusija priskirta Europai, Turkija – Azijai)

Problema tiktai ta, kad dokumente nieko panašaus nesakoma. […]

Ataskaitos autoriai nustatė, kad nuo 1970 m. Iki 2014 m. stuburinių skaičius vidutiniškai sumažėjo 60 proc. Tai jokiu būdu neleidžia sakyti, kad žmonės sunaikino 60 proc. gyvūnų – ką, beje, pabrėžia ir pranešimo techninis priedas. […] Kad geriau suprasti esmę, įsivaizduokite, kad turite tris populiacijas: 5000 liūtų, 500 tigrų ir 50 lokių. Po penkerių dešimtmečių lieka 4500 liūtų, 100 tigrų ir tik penki (varge!) lokiai. Šios trys populiacijos atitinkamai sumažėjo 10 proc., 80 proc. ir 90 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškas rūšių sumažėjimas lygus 60 proc. Tačiau bendras faktinis gyvūnų skaičius sumažėjo nuo 5550 iki 4605, t.y. tik 17 proc.

Dėl panašių priežasčių negalima teigti, kad „išžudėme daugiau nei pusę pasaulio laukinės gamtos populiacijų“ […]  Galbūt ir taip, tačiau to tikrai nesako „Gyvosios planetos ataskaita“. […]

60 proc. gyvūnų sumažėjimo vidurkis užgožia atskirų rūšių likimą. Ką tik minėtame pavyzdyje liūtai vis dar laikosi puikiai, tigrams – iškilęs pavojus, o lokiai yra ant išnykimo ribos. Panašiai, iš rūšių, įtrauktų į „Gyvosios planetos ataskaitą“, pusė gausėja, o tik pusė nyksta. Kita vertus, tai reiškia, kad nykstančių rūšių perspektyva yra dar blogesnė, nei bendras vidurkis.

Visa tai žmonijos neatleidžia nuo atsakomybės. Nuo priešistorės žmonės išnaikino tiek daug žinduolių rūšių, kad prireiktų 3–7 milijonų metų evoliucijos, natūraliai jų įvairovei atkurti. Šiandien mažiausiai trečdaliui varliagyvių gresia išnykimas dėl klimato kaitos, buveinių praradimo ir žudikų grybelių. Net ir bestuburiai nėra saugūs. Apie juos turime mažiau duomenų, tačiau tai ką žinome kelia nerimą dėl sparčiai nykstančių vabzdžių, net ir tariamai švariuose miškuose. Tuo tarpu vandenynuose koralų rifai išbalinami taip greitai, kad negali atsigauti: nuo 2016 m. žuvo pusė Didžiojo barjerinio rifo koralų. Kai realybė yra tokia grėsminga, nebūtina kurti dirbtinių sensacijų grėsmei parodyti . […]

Skaityti visą tekstą (anglų k.)