Ar kardinolas S. Tamkevičius rinks naują popiežių?

Ingrida Vobolevičienė

Vakar Lietuvą pasiekė džiugi naujiena – popiežius Pranciškus paskelbė spalio 5 dieną suteiksiąs kardinolo titulą Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui. Ką – išskyrus įspūdingą raudoną aprangą – šis titulas suteiks jo naujajam savininkui?  Ar eminencija S. Tamkevičius, pavyzdžiui, gaus teisę vadovauti vyskupams, rinkti naują popiežių, o gal ir pats taps kandidatu užimti pontifiko vietą?

Pirmiausiai, kardinolo titulas rodo ypatingą Šventojo Tėvo pagarbą ir dėmesį.  Informacijos agentūra „Agenzia Fidei“ praneša, kad 2018 m. pasaulyje dirbo virš 400 tūkstančių kunigų, ir apie penkis tūkstančius vyskupų.  Kardinolų, kartais dar vadinamų Bažnyčios kunigaikščiais, skaičius žymiai mažesnis – apie 215 asmenų.  Taigi, vien tapimas tokios išskirtinės grupės nariu yra didelės pontifiko pagarbos paskirtajam dvasininkui ir jį išauginusiam kraštui ženklas.

2018 m. duomenys. Šaltiniai: Agenzia Fides, 15min.lt

Lietuva, beje, tokio Šventojo Tėvo dėmesio nebuvo sulaukusi per visą savo istoriją.  Nuo šiol Lietuvos bažnytinė provincija turi net du kardinolus: be S. Tamkevičiaus šis titulas priklauso ir Vilniaus arkivyskupui emeritui Audriui Juozui Bačkiui. Moderniaisiais laikais Bažnyčios kunigaikščio titulą Lietuvoje taip pat turėjo buvęs S. Tamkevičiaus „viršininkas“ Kauno arkivyskupijoje, vienas iš Lietuvos tautinio atgimimo dvasinių ramsčių, kardinolas Vincentas Sladkevičius. Ieškodami ankstesnių lietuvių kardinolų turėtume grįžti laike net į 1583 metus, kuomet popiežius Grigalius XIII suteikė kardinolo titulą pirmajam taip pagerbtam lietuviui – dvidešimt septynerių metų konvertitui iš kalvinizmo, Vilniaus vyskupui Jurgiui Radvilai.

Tad kokios konkrečios dvasininko, ir būtent S. Tamkevičiaus, paskyrimo kardinolu pasekmės? Nepaisant įspūdingo vardo ir akį traukiančios raudonos aprangos, kardinolai – skirtingai nei gali pasirodyti – nėra vyskupų viršininkai; jie yra tiesiog vyskupai, turintys papildomą titulą ir papildomas pareigas.  Labiausiai matoma iš šių pareigų – naujo popiežiaus išrinkimas.

Nors popiežiumi tapti teoriškai galėtų bet kuris katalikų tikėjimo vyras, nuo 1059 m. pontifikai renkami vien iš kardinolų narių tarpo.  Dėl to apžvalgininkai nepailsta spėlioti, kuris kardinolas yra papabile – t.y. tinkantis užimti popiežiaus vietą arba už kurį kandidatą gali balsuoti vienas ar kitas kardinolas.

Laimei, kardinolui S. Tamkevičiui tokių spekuliacijų pavyks išvengti.  1970 m. popiežius Paulius IV konklavos, t.y. popiežių renkančio kardinolų susirinkimo, nariams iškėlė kriterijų būti jaunesniais nei 80 metų.  Šiemet aštuoniasdešimt pirmąjį gimtadienį švęsiantis kardinolas S. Tamkevičius nebedalyvaus Vatikane renkant popiežiaus Pranciškaus įpėdinį.

Vis dėlto tai nereiškia, kad naujojo kardinolo paskyrimas yra mažareikšmis įvykis.  Pirmiausia, paskirdamas kardinolu kunigą rezistentą, vieną iš pagrindinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų, popiežius Pranciškus tarsi akcentuoja prieš metus Kauno Santakoje išsakytą kvietimą lietuviams nepamišti savo tautos praeities ir semtis iš jos stiprybės.

Kartu su arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikavimu, buvusio kunigo-rezistento paskyrimas kardinolu aiškiai rodo, kad visuotinei Bažnyčiai lietuvių patirtis sovietinės priestaudos metais yra reikšmingas liudijimas ir, kad popiežius Pranciškus nori, jog šio dvasinio palikimo neišbarstytume laikmečio vėjuose.

Labiau kasdieniniame lygmenyje S. Tamkevičiaus paskyrimas kardinolu taip pat gali turėti konkrečių pasekmių.  Ne paslaptis, kad arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius tapo kone pirmuoju Bažnyčios hierarchu Lietuvoje, išplėtojusiu aktyvią veiką socialiniuose tinkluose, kartais netgi kritikuotu už neva pernelyg aktyviai reiškiamas politines pažiūras.  Jo paskyrimas kardinolu tarsi legitimuoja aktyvią su Bažnyčios mokymu suderinamą viešą dvasiškių veiklą.

Na, o nesibaigiančiose Vilniaus ir Kauno lenktynėse popiežiaus Pranciškaus sprendimas kardinolu skirti būtent S. Tamkevičių turėtų nudžiuginti kauniečius: nuo šiol moderniosios Lietuvos bažnytinės provincijos kardinolų skaičiumi Kauno arkivyskupija pirmauja 2:1.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close