Ar moterų trūkumas prives prie karo?

 |  Marcusas Robertsas 

Praėjusį savaitgalį vietiniame Aucklando laikraštyje pamačiau įdomią antraštę: „Senbernių šalims gresia testosterono perviršis.“ Dar labiau suintrigavo straipsnio autoriaus – mano itin mėgstamo istoriko Nialo Fergusono – pavardė.  Kaip ir tikėjausi, mano žingeidumas nebuvo veltui.

Tekstas, pirmiausiai išspausdintas žurnale Newsweek su pavadinimu „Vyrai be moterų: Azijos viengungių karta“, atkreipė dėmesį į pritrenkiantį lyčių disbalansą kai kuriose Azijos regionuose.  Nors visoje planetoje vyrų daugiau nei moterų, bet „šis skirtumas itin ryškus Azijoje, kur gyvena šimtu milijonų daugiau vaikinų nei merginų.“

Skaičių 100 milijonų apskaičiavo Nobelio premijos laureatas ekonomistas Amartya Sen‘as, „vadinantis jį dingusių moterų paslaptimi…  Kai Sen‘as pirmą kartą įvertino visų moterų, kurių šiandien nėra dėl abortų, kūdikių žudymo ir ekonominės moterų diskriminacijos, skaičių, tas skaičius buvo 100 milijonų.  Šiandien, nepaisant kylančių gyvenimo Azijoje standartų, skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus yra dar labiau išaugęs.“  Visa tai lemia „kultūroje įsišaknijęs noras sulaukti būtent sūnų, o ne dukterų“.

Nors šis reiškinys yra paplitęs ir šiaurės vakarų Indijoje, jis ypatingai daug problemų sukuria Kinijoje.  Pasak straipsnio:

Šiandien Kinijoje, pasak demografo Nicholas‘o Eberstadt‘o kiekvienam šimtui mergaičių tenka 123 berniukai iki ketverių metų amžiaus.  Toks disbalansas yra žymai didesnis nei prieš 50 metų, kai šimtui mergaičių tekdavo 106 berniukai.   Jiangxi, Guangdongo, Hainano ir Anhui provincijose berniukų skaičius viršija mergaičių skaičių net 30%.  Tai reiškia, kad šių dienų vaikams užaugus Kiniją ištiks chroniškas nuotakų trūkumas. Kinijos Socialinių mokslų akademijos duomenimis kas penktas kinas ateityje bus vienišius.  Amžiaus grupėje tarp 20 ir 39 metų bus 22 milijonais daugiau vyrų nei moterų.

Šiek tiek keista, kad straipsnyje neminimas tragiškas Kinijos valdžios ilgą laiką taikytos vieno vaiko politikos poveikis tokiam lyčių disbalansui.  Kad ir kokios vyrų perviršio priežastys, Fergusonas nurodo jo tikėtinas pasekmes: karą ir vidinius neramumus.

Pasak vokiečių mokslininko Gunnaro Heinsohno, Europos imperijų plėtrą po 1500 m. lėmė „jaunų vyrų burbulas.“ Tokia pati priežastis, anot Heinsohno, lėmė ir Japonijos imperijos augimą po 1914 m.  Šaltojo karo metais kruviniausi pilietiniai karai ir revoliucijos kilo Alžyre, El Salvadore ir Libane – šalyse su didžiausiu jaunų vyrų perviršiumi.  Heinsohnas taip pat sieja pastarųjų dešimtmečių islamiškojo ekstremizmo proveržį Afganistane, Irake ir Pakistane su jaunų musulmonų burbulu.

Anot Fergusono:

Arba ši senbernių karta sukurs tokius vidinius neramumus kaip braziliškas nusikalstamumas ir arabiškos revoliucijos, arba – kaip tai nutiko Europoje – ji eksportuos savo testosteroną į kitus kraštus.  Jau ir dabar Azijoje siaučia nacionalizmas.  Nenustebkite, jei ateinančioje kartoje jis išvirs į karines ir net imperialistines formas.

Nors Heinsono polinkis istoriją vertinti deterministiškai (ar bent toks Fergusono sudarytas įspūdis) manęs pernelyg nežavi, jis atskleidžia naują lyčių disbalanso problemą, apie kurią anksčiau neesu mastęs.  Negana to, kad milijonai vyrų nepatirs šeimyninio gyvenimo džiaugsmo, kyla pavojus, kad tokie vienišiai taps karinės agresijos priežastimi.  Belieka tikėtis, kad Fergusonas šį kartą klysta.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close