Kinai studentai su vėliava. Foto: École Polytechnique / Jérémy Barande

Ar Kinija jau pasiekė viršūnę?

 |  Marcusas Robertsas 

Kinija vėl minima naujienų puslapiuose. Atrodo, kad jos prezidentas Xi nusiteikęs savo poste likti iki gyvenimo galo ir gal net tapti diktatoriumi; naujasis Amerikos ambasadorius Australijoje vėl išreiškė savo šalies susirūpinimą dėl galimybės laisvai plaukioti Pietų Kinijos jūra, nes Kinija ir toliau kuria karines bazes jūros rifuose ir salose. Klausantis tokių istorijų susidaro įspūdis, kad Vidurinioji karalystė stiprina savo pasaulinę galią (stipri valdžia, stipri karinė galia, „rodomas liežuvis“ JAV) ir, kaip daugelis prognozavo, imasi pasaulinio geopolitinio galios centro vaidmens.

Bet ar tikrai Kinijos valdžia tokia stabili ir kieta, kaip atrodo? Kaip teigiama Forbes straipsnyje, ilgainiui Kinijos galią apribos neišvengiami varžtai. Tiesą sakant, gali būti, kad 2018-ieji ir yra Kinijos klestėjimo viršūnė, o tolesnė ateitis bus prastesnė. Xi valdžios troškimas gali būti Kinijos silpnumo, o ne stiprybės ženklas.

Kaip gali būti, kad Kinijai gresia nuosmukis? Kinijoje gyvena daugiausia žmonių pasaulyje (bent jau tol, kol jos neprisivys ir nepralenks Indija, kuriai prireiks vos kelerių metų), be to, prognozuojama, kad visai netrukus Kinija perims iš JAV didžiausios pasaulio ekonomikos titulą. Atrodo, kad JAV kaip neginčijamos pasaulinės supergalybės įvaizdis blėsta. Ilgai netrukus Kinija galės mažų mažiausiai varžytis dėl šio vaidmens su JAV.

Vis dėlto yra priežasčių abejoti, kad Kinijos galia ir toliau nuosekliai stiprės. Pirma – iškyla demografijos klausimas. Tai, kad Indija ketina aplenkti Kiniją gyventojų skaičiaus požiūriu, laikytina Kinijos demografinio silpnėjimo simptomu. Jau dabar pradeda mažėti darbingo amžiaus Kinijos gyventojų skaičius. Iki 2030-ųjų jų sumažės 5%; gali būti, kad iki amžiaus vidurio mažės ir toliau – iki 20%. Dabartinis Kinijos gyventojų skaičius iki amžiaus galo sumažės nuo 1,4 milijardo iki galbūt mažiau nei 600 milijonų. Nors kai kuriems Kinijos varžovams (Rusijai, Japonijai ir ES) taip pat gresia nepalankūs demografiniai vėjai, JAV ir platesniame angliakalbyje pasaulyje žmonių skaičius vis dar auga.

Negana to, kaip jau minėta, Indija yra dar vienas augantis konkurentas, kuris ne tik ribojasi su Kinija, bet taip pat ir nesutaria dėl sienos.

Demografinis nuosmukis stabdys ir Kinijos ekonomiką. Nors oficialiai skelbiama, kad ekonomika auga 6,7% per metus, toks augimas (net jeigu skaičiai teisingi) yra skatinamas augančių kreditų. Skolos burbulas gali taip ir nesprogti, nes blogosios paskolos – tai valstybei priklausančių įmonių skolos valstybei priklausantiems bankams. Bet mažai tikėtina, kad Kinija galėtų amžinai plėsti kreditus. Kinijoje klesti aukštųjų technologijų ir užsienio investicijų varoma privati ekonomika. Forbes straipsnyje rašoma:

„Naujausi Amerikos įrenginiai gal ir pagaminti Kinijoje, bet Kinijos aukštųjų technologijų ekonominis augimas labiausiai siejamas su Amerika. Jeigu tarp JAV ir Knijos kiltų rimtų nesutarimų, šios gyvybiškai svarbios Amerikos investicijos trauktųsi kur nors kitur. Apple negamintų iPhoneʼų šalyje, kuri kariauja su Jungtinėmis Valstijomis.“

Ir paskutinė Kinijos silpnybė – geografija. Kinija – tai karinė galia, apsupta galingų kaimynių (tokių kaip Indija, Rusija, Japonija), o kai kurios iš jų (Taivanas, Pietų Korėja, Japonija) turi dar galingesnį sąjungininką (JAV). Kinija turi tris branduoliniu ginklu ginkluotas kaimynes, taip pat ir nestabilių kaimynų, tokių kaip Afganistanas, Tadžikija, Mianmaras ir Šiaurės Korėja. Gal tikrai Kinijos armija didžiausia pasaulyje, bet jos kaimynių armijos – antra, ketvirta, penkta, šešta, septinta ir devinta pagal dydį pasaulyje (JAV armija trečia iš didžiausiųjų). Trumpiau tariant, Kinijos centrinė geografinė padėtis – daugybė pavojingų sienų ir galingų kaimynų.

Ar tikrai 2020-aisiais matysime pasitikinčią vis dar kylančią Kiniją, pasaulio geopolitikos lentelėje užimančią aukščiausią vietą? O gal stebėsime, kaip Kinijoje mažėja gyventojų, kaip ji darosi vis labiau priklausoma nuo JAV ekonominio augimo ir yra spaudžiama nepatiklių, gal net priešiškų kaimynų?

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close