Ar jūsų automobiliui gręsia taršos mokestis?

Ingrida Vobolevičienė

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje atsinaujino diskusijos apie aplinką teršiančių transporto priemonių apmokestinimą.  Trečiadienį Aplinkos ministerija pasiūlė įvesti atitinkamą vienkartinį mokestį, kurį automobilių savininkai turėtų sumokėti per 30 dienų po transporto priemonės registravimo.  Mokesčio išvengtų švariais laikomi automobiliai – tie, kurių išmetamas anglies dvideginio kiekis neviršija 115 g/km (dyzeliniams automobiliams) arba 130 g/km (benzinu arba dujomis varomiems automobiliams).

* Aplinkos ministerijos pasiūlyti transporto priemonių taršos mokesčio dydžiai. Šaltinis: https://e-seimas.lrs.lt

Augant išmetamų teršalų kiekiui automobilių savininkams tektų vis labiau patuštinti savo pinigines, tačiau dyzelinėms transporto priemonėms mokesčio augimas didėjant teršalų kiekiui būtų reikšmingai spartesnis.  Daugelio lietuvių vairuotojų pamėgti dyzelinu varomi automobiliai yra taip pat ir kenksmingiausiais aplinkai dėl savo išmetamų kietųjų dalelių bei azoto junginių, galinčių sukelti vėžį.

Taršos mokesčio šalininkai akcentuoja Lietuvos tarptautinį įsipareigojimą nuo 2005 m. iki 2030 m. devyniais procentais sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurio didžiąją dalį generuoja būtent nešvarios transporto priemonės.  Kol kas įgyvendinti šį įsipareigojimą sekasi sunkiai: nuo 2005 m. Lietuvoje išmetamo anglies dvideginio kiekis nesumažėjo, bet išaugo.  Už šį perviršį, preliminariais skaičiavimais, valstybė turėtų sumokėti nuo 50 iki 100 mln. eurų baudą – daugmaž tokią sumą, kuri šiuo metu reikalinga norint padidinti pensijas.

Tikimasi, kad naujasis mokestis palaipsniui pakeistų šalies transporto parko struktūrą mažiau taršių automobilių daugėjimo kryptimi. Taip pat iš kasmet surinktų maždaug 30 mln. eurų mokesčio įplaukų būtų galima mokėti finansines paskatas vairuotojams, nusprendusiems keisti savo transporto priemonę švaresne.

Memas apie taršos mokestį

Vis dėlto siūlomo mokesčio kritikai atkreipia dėmesį, kad mokestis būtų socialiai neteisingas, nes ypač skaudžiai smogtų nedideles pajamas turintiems ir dėl to pigiais naudotais automobiliais važinėjantiems piliečiams.  Jų antram gyvenimui Lietuvoje prikelti automobiliai dažniausiai nepasižymi žemomis CO2 emisijomis ir, be to, yra dažnai varomi dyzelinu.  Pasak populiaraus internete plintančio memo, už 500 eur. kainuojantį „golfuką“ gali tekti sumokėti 100 eur. taršos mokesčio.  Taršą, pasak skeptikų, už mokesčius geriau mažintų bendras ekonomikos augimas, kuris leistų lietuviams neverčiamiems persėsti į naujesnius ir švaresnius automobilius.

Tokie argumentai neįtikina „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio.

„Jei apmokestinam tik prabangius automobilius, tai nei taršos, nei baudų nesumažins. Abituriento įsigytas 20 metų senumo juodus debesis skleidžiantis turbo dyzelis nėra pirmojo būtinumo prekė, o neturtingiausi šalies gyventojai važinėja ne asmeniniais automobiliais, o viešuoju transportu,“ rašo N. Mačiulis savo Facebook paskyroje.

Kaip bebūtų, jei taršių automobilių apmokestinimo klausimas prasiskins kelią į Seimo darbotvarkę, jis gali tapti vienu labiausiai politizuojamu 2020 m. rinkimų klausimu.  Tokiu atveju dabartinei valdančiajai daugumai siūlomų įstatymo pakeitimų priėmimas gali sukelti panašius padarinius į tuos, kuriuos 2016 m. A. Butkevičiaus daugumai turėjo jo vyriausybės priimtos Darbo Kodekso reformos.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close