Tirpstanti Antarktida: ledynas „pribaigsiantis“ pasaulį?

Justinas Rowtlattas | BBC.com

[…] Glaciologai Thwaites ledyną apibūdina kaip „svarbiausią“, „rizikingiausią“ ar net kaip „pasaulio pabaigos“ ledyną.

Jis yra didžiulis – maždaug Britanijos dydžio.

Jis jau lemia apie 4% pasaulinio jūros lygio kilimo per metus – didžiulį kiekį, kaip vienam ledynui – o kosminių palydovų duomenys rodo, kad jis tirpsta vis sparčiau.

Savo viduje jis laiko pakankamai vandens, kad pakeltų pasaulio jūrų lygį daugiau nei puse metro. […]

Dar daugiau, Thwaites yra tarsi barjeras, nuo šiltųjų srovių apsaugantis Vakarų Antarkties ledynus, kurie  ištirpę kilstelėtų jūros lygį daugiau nei 3 m.

Nepaisant to, iki 2019 m. niekas nebandė atlikti šio ledyno didelio masto tyrimo. […]

Kodėl Thwaites toks svarbus?

Vakarų Antarktida yra atšiauriausia atšiauriausio pasaulyje žemyno dalis.

O Thwaites yra atokus net pagal Antarkties standartus – daugiau nei 1000 mylių (1600 km) nuo artimiausios tyrimų stoties.

Tik keturi žmonės kada nors lankėsi ledyno prieigose ir tie patys atvyko pasirengti pernai prasidėjusiai ekspedicijai, „Tarptautinei Thwaites ledynų iniciatyvai“ (International Thwaites Glacier Collaboration, angl.).

Tačiau neišvengiamai, jei norime suprasti būsimą jūros lygio kilimą, mokslininkai privalės suprasti, kas vyksta Thwaites.

Antarktidoje esantis ledas laiko sukaustęs 90% viso pasaulio gėlo vandens. 80% to ledo yra rytinėje žemyno dalyje.

Ledas Rytų Antarktidoje yra storas – vidutiniškai daugiau nei mylios storumo – tačiau jis guli ant aukšto grunto ir į jūrą šliaužia lėtai.

Dalis to ledo egzistuoja milijonus metų.

Vakarų Antarktidoje, kita vertus, vaizdas yra visiškai kitoks. Jos plotas – nors ir mažesnis, tačiau vis tiek didžiulis ir daug labiau pažeidžiamas klimato kaitos.

Skirtingai nuo rytinės kontinento dalies, vakaruose ledynai driekiasi žemiau. Beveik visame plote gruntas yra žemiau jūros lygio ir – jei ne milžiniškas ledo kiekis – vietoje vakarų Antarktidos tyvuliuotų gilus vandenynas su keliomis salomis. […]

Mokslininkus labiausiai neramina žemėjantis vandenyno dugno reljefas.  Tai reiškia, kad tolstant į Antarktidos gilumą ledynas darosi vis storesnis ir storesnis.

Giliausioje vietoje ledyno apačia yra virš mylios žemiau jūros lygio, o viršuje ledynas kyla mylią virš vandens.

Panašu, kad šiltos giliosios vandenyno srovės skalauja Antarktidos krantą, tirpdydamos ploną ledyno kraštą. Jam tirpstant, vandens poveikiui atsiveria vis didesni ledo plotai.

Tai šiek tiek primena sūrio gabalo pjaustymą griežinėliais nuo smailaus krašto iki buko. Kiekvieno griežinėlio paviršius tampa vis didesnis – ledyno atveju, tai reiškia, kad šiltas vanduo gali ištirpdyti tolydžio daugiau ledo.

Ir tai dar ne viskas.  Žemės trauka reiškia, kad ledas „nori“ būti lygus. Kai ledyno priekis tirpsta, už jo esantis didžiulio ledo rezervuaro svoris stumiasi pirmyn.

„Ledas tarsi nori suplokštėti“, – aiškina dr. Riverman, „kuo aukštesnė ledo siena, tuo labiau ji spaudžiasi į priekį“. Taigi, kuo daugiau tirpsta ledyno priekis, tuo greičiau likęs ledas „teka“ pirmyn.

„Yra reali grėsmė, kad šie procesai tik paspartės“, sako ji. „Matome tarsi užburtą ratą.  Negerą užburtą ratą“.

Skaityti visą tekstą (anglų k.)

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close